Europos Komisija patvirtino galutinę Tyruliai LIFE projekto ataskaitą

2018 metų pabaigoje Lietuvos ornitologų draugiją (LOD) pasiekė žinia, kad Europos Komisija patvirtino galutinę Europos Sąjungos LIFE+ programos remiamo projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“ LIFE12 NAT/LT/001186 ataskaitą. Daugiau nei ketverius metus trukusį projektą LOD įgyvendino kartu su partneriu UAB “Didysis tyrulis” siekdama paspartinti ne vieną šimtmetį galinčius trukti natūralius pelkės atsikūrimo procesus. Šio
projekto tikslas buvo pagerinti sąlygas Tyrulių pelkėje aptinkamoms gamtos vertybėms, ypač čia saugomoms paukščių rūšims ir taip padėti užtikrinti ilgalaikę bei efektyvią apsaugą, taip pat mažinti klimato kaitą.  

Kokie projekto pasiekimai?

Įgyvendinus Tyrulių durpyno palankaus hidrologinio režimo atkūrimo projektą ir įrengus 53 patvankas, pelkinės buveinės pradėjo sparčiau formuotis anksčiau smarkiai nusausintame didesniame nei 500 ha plote.

Įgyvendinus 3 tikslines veiklas, kurių metu buvo iškirsta sumedėjusi augalija ir išpjautos nendrės beveik 600 ha plote, buvo sudarytos sąlygos atsikurti atviroms pelkinėms buveinėms, kurios labai svarbios daugybei nykstančių ir Tyrulių pelkėje saugomų paukščių rūšių bei kitiems čia aptinkamiems gyvūnams. Dar nebaigus įgyvendinti projekto, pelkinės bendrijos jau pradėjo formuotis didesnėje šio ploto dalyje. Be to, iškirtus krūmus ir nendres buvusiose užpelkėjusiose teritorijose, sudarytos sąlygos jas toliau tinkamai tvarkyti pasitelkiant žemės valdytojų, t. y. VĮ Valstybinių miškų urėdijos, pajėgumus.

Dėl atviromis juostomis suskaidytų ištisinių nendrynų ruožų daugelis seklių Tyrulių durpyno vandens telkinių tapo patrauklūs tiek migruojantiems, tiek perintiems vandens paukščiams. Taip buvo sudarytos sąlygos įsikurti didesniam saugomų vandens paukščių skaičiui, ypač gulbėms giesmininkėms, didiesiems baubliams, rudakakliams kragams, plovinėms vištelėms, švygždoms. Šios sąlygos palankios ir kitoms vandens vištelėms, antims, besimaitinantiems garniams.

Atlikus pelkės hidrologinio režimo ir atvirų pelkinių buveinių atkūrimo darbus, buvusio Tyrulių durpyno plotuose pradėjo formuotis naujos pelkinės buveinės (tarp jų Europos Bendrijos svarbos – 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 Šarmingos žemapelkės, 7120 Degradavusios aukštapelkės ir 7150 Plikų durpių saidrynai), išaugo tikslinių čia saugomų paukščių rūšių populiacijos:

  • didžiųjų baublių (Botaurus stellaris): 2014 m. – 20 patinų, 2017 m. – 33;

  • švygždų (Porzana porzana): 2014 m. – 12 patinų, 2017 m. – 13;

  • plovinių vištelių (Porzana parva): 2014 m. aptikti 6 giedantys patinai, 2017 m. – net 14;

  • gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus): 2014 m. – 3 poros, 2017 m. – 6–7 poros;

  • migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus): 2013 m. – 1 200 individų, 2016 m. – 1 800; 2017 m. suskaičiuota 1 400 gervių, bet tai susiję su ūkininkavimo ypatumais aplinkiniuose laukuose tais metais.

Projekto metu rekonstruoti keliai sudaro puikias sąlygas priešgaisrinei apsaugai. Jais stebėtojai naudojasi atlikdami gamtos stebėseną, o paprasti žmonės turi puikią galimybę iš arčiau susipažinti su Tyrulių pelkės gamtos įvairove, pelkėdaros procesais, įgyvendintais gamtotvarkos darbais. Aplinkosaugos institucijoms keliai naudingi vykdant inspekcinį darbą ir užtikrinant tinkamą teritorijos apsaugą. Rekonstruotuose keliuose įrengti užkardai leidžia reguliuoti lankytojų srautus gyvajai gamtai ypač jautriais laikotarpiais.

Be to, įgyvendinant projektą, pirmą kartą šalyje įvertintos saugomos teritorijos (būtent pelkės) ekosistemų paslaugos. Paaiškėjo, kad gamtinių teritorijų vertė yra gerokai didesnė nei jos išteklių – durpių ar medienos – kaina. Toks vertinimas jau yra įprastas ir visuomenei suprantamas daugelyje Europos valstybių, tačiau mūsų šalyje tai vis dar novatoriškas požiūris.

Kokie ateities planai?

Ateities planai pirmiausia siejami su atkurtų atvirų pelkinių buveinių palaikymu. Tai galima užtikrinti tik reguliariai (bent kas antrus metus) šienaujant projekto metu suformuotus atvirus pelkės plotus. Dabar šiuos darbus šalies Vyriausybės pavedimu turėtų vykdyti dabartinis teritorijos valdytojas (didžioji Tyrulių pelkės dalis yra valstybinė miškų žemė) – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Tikimės, kad ši valstybės institucija, kuri yra pavaldi LR aplinkos ministerijai, tinkamai vykdys jai pavestus įpareigojimus. Urėdija turėtų rūpintis ir tolimesne rekonstruoto kelio priežiūra, nes jis labai svarbus priešgaisriniu požiūriu, o gaisrai visada kelia pavojų apsausintiems durpynams.

Viliamasi, kad LR aplinkos ministerija, remiantis projekto siūlymais, papildys Tyrulių pelkės PAST tikslinių paukščių rūšių sąrašą ir į jį įrašys gulbę giesmininkę, plovinę vištelę bei pilkąją meletą. Visų šių paukščių perinčios populiacijos gerokai viršija LR aplinkos ministerijos patvirtintus minimalius PAST steigimo kriterijus.

Taip pat tikimasi, kad Tyrulių pelkei bus suteiktas buveinės apsaugai skirtos teritorijos statusas dėl rastos gausios ūdrų populiacijos, pastebėtų vijūnų, taip pat aptiktų Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių – 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7230 Šarmingų žemapelkių, 7120 Degradavusių aukštapelkių ir 7150 Plikų durpių saidrynų.

Tyrulių pelkėje aptinkamų saugomų paukščių rūšių – perinčių gulbių giesmininkių, didžiųjų baublių, švygždų, plovinių vištelių ir pilkųjų meletų, taip pat migruojančių gervių monitoringą reguliariai turėtų vykdyti už šios saugomos teritorijos apsaugą ir stebėseną atsakinga Tytuvėnų regioninio parko direkcija. Tačiau pagal Valstybinės aplinkos monitoringo programos reikalavimus Tyrulių pelkėje saugomų paukščių rūšių stebėsena atliekama kas trejus metus. Be to, joje nenumatyta kitų čia aptinkamų nykstančių paukščių, pavyzdžiui, perinčių tetervinų, raudonkojų tulikų, tikučių ir kt., stebėsena. Dėl to Lietuvos ornitologų draugija šių rūšių būklę planuoja stebėti savanoriškais pagrindais.

 

Detalią projekto techninę ataskaitą galite rasti paspaudę šią NUORODĄ