Tyrulių pelkės gamtos dienoraštis

2017 m. rugsėjo 30 - spalio 1 d.

Tyruly +12, vasariškai saulėta, bet rudeniškai vėsu. Pelkė vaduojasi iš monotoniškos vasaros žalumos ir įgauna spalvas, dėl kurių tampa fotogeniškiausia rudens buveine.

Naujuose tvarkymo plotuose vykdomi gamtotvarkos darbai atveria degradavusių aukštapelkių buveines, kuriose dar žydi paskutiniai viržiai. „Plikų durpių saidrynuose“ po lietaus telkšo balos, kuriose auga įspūdingai žali dumbliai.

Apypelkio miškuose vis dar masiškai dygsta musmirės, be jų čia dar galima aptikti kisliųjų raudonviršių ir kitokių neatpažintų, bet labai fotogeniškų ir tikriausiai valgomų grybų.

Aplink juos besidriekiantys miškinių pataisų sąžalynai gausiai beria sporas ir per juos einant kyla gelsvų dulkių audra. Prilipusios prie praeinančių gyvūnų kailio, jos keliauja tolyn ir kuriasi naujuose plotuose. Tokiu būdų nukeliauja gerokai toliau nei su vėju.

Gervės išskrido, vandens telkiniuose dar plaukioja gulbių giesmininkių šeimyna. Stebina kiti, tokiu laiku netikėtai gausūs skrajūnai – kruvinosios ir juosvosios skėtės, skraidančios virš tvarkomų plotų ir tupiančios ant nukirstų beržų medienos. Ant beržo kamieno saulėje šildosi ir vieniša karpytūnė.

Tęsiasi uogų metas. Dar galima rasti vaivorų, jų uogos jau pernokusios, sodraus vyno skonio, aiški užuomina į liaudišką jų pavadinimą – girtuoklės. Gal visai ne gailiai kalti dėl to pavadinimo? Spanguolės taip pat jau prinoko, tik nebespėjo nusifotografuoti, nes buvo nurinktos. Visiškai prinokę putinai iš tolo traukia akį ne tik uogų, bet ir lapų spalva. Ir niekas nebepasakys tiksliau, nei yra parašęs Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“: Putinai krauju varva.

Andželika Kriaučiūnienė


2017 m. rugsėjo 5-6 d.

Ruduo po truputį ima žvilgčioti Tyrulin. Šiemet, kaip niekada kalendorinio rudens pradžia itin juntama. Nors dienomis dar šilta, vakarai ir naktys jau vėsūs. Dažnai lyja, o kai nustoja, pasirodo šios pelkės gyventojai ir svečiai – pradedantys migraciją plėšrieji paukščiai, pilkosios gervės, įvairūs vandens paukščiai ir tilvikai.

Dienos viduryje žuvininkas ilgai sukiojasi virš nedidelio tvenkinio centrinėje durpyno dalyje – nesėkmingai bando gaudyti žuvis. Neilgai trukus kitas aukštai iškilęs paukštis skrenda į pietvakarius skersai pietinės pelkės dalies. Vienos gulbės giesmininkės slepiasi ruduoti jau pradedančiuose nendrynuose, kitos ramiai sau ilsisi dar neapartose ražienose šalia durpyno.

Pačiame Tyrulio viduryje ant kelio tupinėja vienišas paprastasis suopis, čia pat praskrenda ir nendrinės lingės patelė, paukštvanagis, o daugiau plėšrūnų nematyti. Šalia kelio augančiame beržyne pūpso stambus, išsišakojusiame berže sukrautas lizdas. Dabar nebe laikas nustatinėti jo šeimininką, tačiau labai jau panašu į suopio gūžtą. Lizdo kraštuose aiškiai išsiskiria sausos pušies šakelės nurudavusiais spygliais, bet kitų požymių (plunksnų, pūkų ar grobio liekanų nesimato). Norint sužinoti kieno čia namai, reikės laukti jau kitų metų.

Pilnai sunoko paprastieji šaltekšniai, jau pradeda rodytis ir rudeniniai grybai, tik ne visi jie valgomi. Štai, paskanavusi šaltekšnių, miškinė kiaunė ant gulinčio medžio kamieno paliko ir savo „vizitinę kortelę“ pilną šio krūmo sėklų.

Vakarop į nudžiuvusį beržą nutupia baltnugaris genys ir ima ieškoti maisto. Jo giminaitė juodoji meleta kito beržo stuobryje palaipsniui išrinkusi skruzdžių perus savitai „išdrožinėjo" šią menišką skulptūrą.

Na, o kas ant beržo medienos išrėžė šiuos keistus „takus“?

Saulis Skuja


2017 m. rugpjūčio 23-24 d.

Tyruly tik +14 laipsnių, pučia stiprus vėjas, protarpiais lyja. Lietus trukdo fotografuoti, tačiau džiugina, nes vandens durpyne šią vasarą akivaizdžiai trūksta. Dauguma tvarkomų plotų pereinami net nesušlapus kojų, o atsivėrę buvusių „ežeriukų“ dugnai tankiai pripėduoti įvairių paukščių ir stirnų.

Šlapesnėse vietose nupjovus nendres, susiformavo ištisi sąžalynai lakišių. Gausiai žydi triskiautis lakišius, rečiau pasitaiko ir pelkinis lakišius.

Tvarkytuose plotuose, išvaduoti iš krūmų ir nendrių globos, pelkiniai skiautalūpiai ir baltijinės gegūnės nokina neįprastai „riebius“ vaisius.

Nepaisant vėlyvo žydėjimo ir šaltos vasaros, uogų derlius nei kiek nevėluoja. Byra pernokusios šaltekšnių uogos, visiškai prinoko bruknės ir vaivorai.

Taip pat baigia nokti putinai ir spanguolės.

Apypelkio miškuose, stengdamiesi padėti sureguliuoti pelkės hidrologinį režimą, aktyviai darbuojasi bebrai. Įspūdingai „kraujuoja“ jų graužiamos drebulės.      Negi jau ruduo?

Andželika Kriaučiūnienė


2017 m. rugpjūčio 17-18 d.

Besibaigiant vasarai Tyrulių pelkėje nutilo paukščių giesmės, jas pakeitė migruojančių ir praskrendančių sparnuočių klegesys, sparnais besileidžiant ar kylant mušamo vandens pliuškenimas. Atvažiavus į Tyrulius papelkės ganykloje pasitiko besiruošiančių išskristi baltųjų gandrų būrelis.

Susidaro įspūdis, kad kai kurie pelkėje perėję paukščiai jau išskrido, tačiau iš tiesų jų dar daugiau nei prieš kurį laiką. Užaugę didžiųjų baublių jaunikliai savarankiškai maitinasi vandens augalijos sąžalynuose. Dabar toks metas, kai didieji baubliai kartas nuo karto pasirodo atviresnėse vietose ar pabaidyti trumpam pakyla ir perskrenda į atokesnę vietą. Nendrynuose laikosi nemažai didžiųjų baltųjų garnių, pavieniai pilkieji garniai.

Vandens telkiniuose šeimomis laikosi gulbės giesmininkės. Jų galima pamatyti ne tik su šiųmečiais jaunikliais, bet ir pulkais po keliasdešimt paukščių, pavienėmis poromis.

Čia pat plaukioja rudakakliai ir ausuotieji kragai, būriai laukių, didžiųjų, rudagalvių ančių, rudagalvių kryklių ir kitų vandens paukščių.

Seklumose maisto ieško traukiantys tilvikai: tikučiai, brastiniai tilvikai, žaliakojai ir raudonkojai tulikai, perkūno oželiai, gaidukai.

Be daugybės pelkei įprastų paukščių šįkart matyta virš vandens telkinių skraidanti pavienė baltaskruostė žuvėdra, o karklynais būreliu čiauškėdamos keliavo kelios šiųmetės remezos. Pastarųjų Tyruliuose perint iki šiol neaptikome, todėl matyti paukščiai greičiausiai bus užklydę iš kitų teritorijų.

Mindaugas Kirstukas


2017 m. liepos 11-12 d.

Atėjus kalendoriniam vidurvasariui, gamtoje įsivyravo ramesnis laikotarpis. Klegančius giesmininkus ir triukšmingas tuoktuves kėlusius vandens paukščius pamažu keičia migrantai ar į būrius besitelkiantys mūsų šalyje perėję sparnuočiai. Pelkėje jau galima pamatyti traukiančias pempes, kai kuriuos tilvikus, būriais užskrenda varnėnai.

Nendrynuose grobio tykoja didieji baltieji garniai. Šie pastaraisiais metais Lietuvoje gausiau perėti pradėję sparnuočiai Tyrulių pelkėje vasarą aptinkami kur kas dažniau nei šalies senbuviai pilkieji garniai.

Atvirose durpyno vietose patogu stebėti plėšriuosius paukščius. Kaip visada čia įprasi paprastieji suopiai ir nendrinės lingės, beveik kaskart galima pamatyti pievines linges, jūrinius erelius. Užskrenda žuvininkai, mažieji ereliai rėksniai, sketsakaliai.

Durpyno vandens telkiniuose laikosi čia perėjusios gulbės giesmininkės su jaunikliais. Galima stebėti gerokai paaugusius jaunus rudakaklius kragus, laukius, didžiųjų ir pilkųjų ančių jauniklius.

Liepa ko gero yra paskutinis mėnuo, kai dar galima pasidžiaugti kai kurių paukščių giesmėmis. Čiulba pavienės devynbalsės, nendrinukės, strazdai ir kai kurie kiti paukščiai. Tačiau jų girdisi vis rečiau, o šiųmečiai jaunikliai jau pradeda savarankišką gyvenimą.

Pelkės miškuose pasirodė pirmieji grybai. Nors jų nėra daug, čia jau galima rasti ir lepšių bei net kelių rūšių raudonviršių.

Saulėtomis dienomis pelkėje zuja įvairūs vabzdžiai. Jų įvairovė labai didelė: nuo smulkiausių, kurie gali tapti saulašarių grobiu, iki stambių drugių, tokių kaip retas pelkės svečias machaonas.

Mindaugas Kirstukas


2017 m. birželio 14–15 d.

Įpusėjus birželiui Tyrulių pelkėje jau šiek tiek aprimo paukščių giesmės ir tuoktuviniai balsai. Po vėsaus pavasario atėjo ne ką šiltesnė vasara, o kai kurie paukščiai taip ir nebuvo labai aktyvūs – šiemet tylesnės nei įprasta buvo ir švygždos, ilgasnapės bei plovinės vištelės. Vėsiais ir vėjuotais vakarais dažniausiai buvo galima girdėti tik pavienius jų balsus, o aktyvesnės vištelės tapdavo tik trumpam pagerėjus orams. Aprimo didieji baubliai. Šiemet jų priskaičiuota kaip ir kasmet – apie 30 baubiančių patinų.

Pelkės nendrynuose dar čiulba ežerinės nendrinukės, didžiosios ir mažosios krakšlės, zirzia nendriniai žiogeliai, krūmynuose ir miškuose čiulba juodgalvės devynbalsės, strazdai. Centrinėje pelkės dalyje matytos čia perinčios plėšriosios medšarkės. Daugelis paukščių augina jauniklius, kai kurie dar peri. Tvenkiniuose galima matyti rudakaklių kragų, laukių, ančių, gulbių giesmininkių vadas su jaunikliais. Viename durpyno tvenkinyje matyti retai čia aptinkami mažieji kragai. Pakrantėse ilsisi rudagalvių kryklių būreliai, dryžagalvės kryklės.

Vandens telkinių seklumose braidžioja įvairūs tilvikiniai paukščiai: čia perintys upiniai kirlikai, brastiniai tilvikai, perkūno oželiai, tikučiai. Durpyne laikosi pavieniai paprastieji kirai, maitintis atskrenda rudagalviai. Matyta maisto ieškanti juodoji žuvėdra.

Daugelis žinduolių rūpinasi augančiais jaunikliais. Vakarais į ganyklas išeina stirnos, elniai, briedžiai, iš urvų medžioti išlenda barsukai. Jauniklius vedžioja pelkėje įsikūrę vilkai – jų pėdsakus, kaip ir daugelio kitų žinduolių, galima aptikti minkštame grunte.

Išlikusiuose natūralesniuose pelkės plotuose dar žydi gegužraibiniai augalai, spanguolės, baigia nužydėti raktažolės pelenėlės, pelkiniai gailiai. 

Mindaugas Kirstukas


2017 m. birželio 10-11 d.

Tyruly +23, protarpiais lyja, tačiau pelkėje akivaizdžiai trūksta drėgmės. Dauguma tvarkomų plotų pereinami be guminių batų. Šiaurinėje Tyrulio dalyje, įsiterpusi tarp projekto metu tvarkomų plotų, žydi šienaujama mezofitų pieva, o centrinėje dalyje – tarpinio tipo pelkė.

Pelkėje gausiai žydi spanguolės, bruknės ir gailiai, skleidžiasi pirmi trindažolių žiedai.

Šiaurinėje dalyje baltijinės gegūnės dar tik krauna žiedus, o pietinėje jau žydi. Prie bokštelio jų pastebimai daugėja.

Apypelkio miškuose gausiai žydi paprastieji putinai, o grioviuose – plunksnalapės griovenės.

Tvarkomuose plotuose vakarais drauge ganose briedžiai ir stirnos.

Andželika Kriaučiūnienė


2017 m. gegužės 23 d.

Diena saulėta, šilta ir vėjuota – oras tinkamas ekskursijai (projekto metu tvarkytuose Tyrulių pelkės plotuose lankėmės su Šiaulėnų ir Radviliškio moksleiviais), bet didelė kompanija ir paros laikas (pats vidurdienis!) dar negirdėtų naujienų iš paukščių pasaulio tikėtis neleido. Gerai apžiūrėjome tik durpių kasimo laukų kanalų šlaituose įsikūrusias ir atvirose vietose skraidančias urvines kregždes, centrinėje durpyno dalyje apsistojusius paprastuosius kirus, išgirdome vieną-kitą paukščio balsą, apžiūrėjome per užtvanką perėjusio barsuko pėdsakus.

Šiuo metu dar perintiems ar jauniklius maitinti pradedantiems paukščiams maisto nestinga – skraidančių ir ropojančių vabzdžių dabar itin daug. Jau skraido ir dieniniai kraujasiurbiai vabzdžiai, tad vienoje vietoje ilgiau užsibūti nesinori. Tiesa, jų dar nėra labai daug, ir šia aplinkybe, matyt, naudojasi nuo miško paunksmėje ramybės neduodančių uodų į atvirą viksvyną vidurdienį išėjusios elnės.

Centrinėje durpyno dalyje peri keletas porų pempių, laikosi paprastieji kirai, vakare atskrenda nakvoti keletas būrelių neperinčių gervių. Vaikštant tvenkinukų pakraščiais nuolat lydi ir nerimauja keli upiniai kirlikai. Kaip ir kasmet čia įsikūrusios dvi šių paukščių poros.

Žydinčių augalų pelkėje dar nėra labai gausu, bet su kiekviena diena jų skaičius tik didės. Bruknės ir spanguolės dar tik ruošiasi žydėti, o išsiskleidusių pirmųjų jų žiedų reikia gerokai paieškoti.

Drėgnesnėse vietose kartu su nužydėjusiais švyliais baltuoja ir pavieniai karčiųjų kartenių žiedynai, kai kur grioviuose galima aptikti pradedančias žydėti plunksnalapes griovenes.

Gintaras Riauba


2017 m. gegužės 21-22 d.

Į šalį plūstelėjusi šiluma pagaliau įsitvirtino ir Tyrulių pelkėje. Šiltais vakarais ir naktimis suaktyvėjo sutemų paukščiai, o vėjo neužpučiamos pavėsingos vietos tiesiog gaudžia nuo uodų zyzimo. Nors suvešėjusi žolinė augalija ir sulapoję medžiai gerokai sumažino erdvių apžvalgos galimybes, dabar yra labai geras laikas stebėti pelkės paukščius ir žinduolius.


Sutvarkytuose plotuose, kaip jau įprasta, galima pamatyti daugiau kaip 100 neperinčių gervių, vakarais į vandens telkinius atskrenda keliolika gulbių giesmininkių.

Kol vieni paukščiai dar peri, kiti jau laikosi su jaunikliais (gervės, didžiosios antys, laukiai ir kt.). Nuo pat aušros iki sutemų pelkėje klega įvairūs paukščiai – pradedant smulkiais giesmininkais (ežerinėmis nendrinukėmis, nendriniais žiogeliais, didžiosiomis krakšlėmis, strazdais, liepsnelėmis ir kt.) ir baigiant stambiais plėšrūnais (paprastaisiais suopiais, nendrinėmis ir pievinėmis lingėmis, jūriniais ereliais).

Virš tvenkinių su keliomis juodosiomis žuvėdromis maitinosi baltasparnė žuvėdra, ryte iš tvenkinio pakilo vėluojančios želmeninės žąsys. Virš vandens laumžirgius gaudo sketsakaliai, matytas žuvininkas.

Vakarais į viksvų ganyklas išeina taurieji elniai, su jaunikliai matytos stirnos ir briedė. Stebėti baltieji ir pilkieji kiškiai, lapė, bebrai. Temstant pasirodo šikšnosparniai.

Įdienojus įvairiose pelkės vietoje saulės atokaitoje mėgsta šildytis paprastosios angys ir driežai, gausu įvairiausių vabzdžių. Tamsoje galima išgirsti ar ant keliuko sutikti nendrines rupūžes, česnakes.

Mindaugas Kirstukas


2017 m. gegužės 19-20 d.

Tyruliuose pagaliau karšta, bet vakare jau pasitinka debesys uodų. Šiltas vakaras itin patinka vištelėms - suskaičiuota 7 švygždos ir net 14 plovinių vištelių. Aktyvūs ir didieji baubliai. Kai kurie raudonkojai tulikai jau su jaunikliais, agresyviai veja šalin ne tik žmogų, bet net ir savo kaimynes pempes. Durpyne daug tikučių, bet dar sunku suprasti, kurie iš jų liks perėti - šiemet tikučių migracija užsitęsė. Stebėtas ir pulkelis juodkrūčių bėgikų bei 14 gaidukų.Tvenkiniuose vis dar stebimos 3 poros cyplių (nejaugi liks perėti?), poromis dar tebeplaukioja pilkosios ir kuoduotosios antys. Pietinėje dalyje gervės jau pasirodė su savo itin mažučiais jaunikliais, o virš šiaurinės dalies tvenkinių skraido iki 50 juodųjų žuvėdrų. Šeštadienio rytą virš tvenkinių stebėtas žuvininkas, o virš durpyno pietinės dalies pasklandė juodasis gandras. Šiaurinėje dalyje medžiojo sketsakalis.

Eglė Pakštytė


2017 m. balandžio 30 – gegužės 1 d.

Neįprastai šaltas ir vėlyvas pavasaris pristabdė daugelį Tyrulių pelkėje vykstančių gamtos procesų – vėluoja lapoti sumedėjusi augalija, lėčiau želia žolinė augalija, ne tokie aktyvūs paukščiai, varliagyviai ir ropliai, vabzdžiai. Dienomis temperatūra ne visada perkopia +10 °C, o naktimis dar labai dažnai krinta žemiau 0 °C ir žemės paviršių sukausto šalnos. Tačiau vėsūs orai mažiau palankūs šilumamėgėms rūšims, tuo tarpu daugelio augalų ir gyvūnų gyvenimas teka įprasta eiga.

Susidaro įspūdis, kad pelkėje šiemet sumažėjo stambių žinduolių. Nors įvairiose vietose driekiasi kanopinių takai, pamatyti stirną, taurųjį elnią, briedį ar šerną pasiseka retai. Galbūt juos kažkiek išblaškė pelkėje gyvenantys 4–5 vilkai. Pastarųjų pėdsakai aptinkami įvairiose vietose. Akivaizdžiai sumažėjo upinių bebrų, nes kurį laiką jie buvo aktyviai medžiojami. Tuo tarpu urvuose gyvenantys barsukai jaučiasi gana saugūs ir kas vakarą išlenda maitintis.

Nendrynuose visą diena protarpiais baubia didieji baubliai. Jie suaktyvėja vakare, tuomet skirtingose vietose per kartą galima girdėti net po 3–5 baubiančius patinus. Vakarais šlapynėse žvygauja ilgasnapės vištelės, mekena perkūno oželiai, sutemus pasigirsta pavienės švilpčiojančios švygždos. Vandens telkiniuose matomos gulbės giesmininkės, rudakakliai kragai, didžiosios antys, rudagalvės kryklės, laukiai. Centrinėje dalyje esančių tvenkinukų seklumose braido pavieniai gaidukai, brastiniai tilvikai, tikučiai. Čia pat kaip ir kasmet įsikūrė upiniai kirlikai, aplink nuolat sukiojasi paprastųjų kirų pora. Pastarieji greičiausiai čia ir perės.

Virš pelkės matyti negausūs praskrendančių baltakakčių žąsų pulkeliai, keliasdešimt sklandančių neperinčių pilkųjų gervių. Gervės dažnai pastebimos besimaitinančios sekliuose išpjautuose nendrynuose, o iš pelkynų nuolat ataidi šiuo metu perinčių jų gentainių balsai.

Vakarinėje pelkės dalyje nuolat triukšmauja būrys kranklių, matyti praskrendantys pavieniai pilkieji garniai. Ištisą dieną galima matyti skraidančius paprastuosius suopius, nendrines linges. Vien centrinėje durpyno dalyje nuolat medžioja 3–4 pievinės lingės, kelis kartus buvo užklydęs žuvininkas.

Rytais ir vakarais suaktyvėje smulkūs giesmininkai. Nuolat čiulba kikiliai, geltonosios ir nendrinės startos, karietaitės, liepsnelės, strazdai. Nendrynuose zirzia nendriniai žiogeliai. Gana aktyvios ir pilkosios meletos, didieji margieji geniai.

Pelkėje taip pat stebėti pavieniai tetervinai, plėšrioji medšarkė, girdėta gegutė, o pelkės prieigose ties Pakapės kaimu balandžio 29 d. matytas grįžęs kukutis.

Mindaugas Kirstukas


2017 m. kovo 26 d.

Kovo 26 d. rytas Tyrulių pelkėje išaušo gana gražus, tačiau dienos bėgyje orai šiek tiek subjuro, apsiniaukė, sekmadienis nelepino ir šiluma. Dieną su pradingusiais saulės spinduliais aprimo ir į pelkę sugrįžę paukščiai, į ramesnes tankmes pasitraukė stambesni žinduoliai. Tačiau žiemos ramybės laikotarpis jau baigėsi ir kiekvienas gamtos stebėtojas pavasarėjančioje pelkėje kiekvieną dieną tikrai pamatys daug įvairių pavasario pranašų – paukščių, žinduolių, vabzdžių, augalų.

Dar sutemose šiaurinėje pelkės dalyje ūbavo naminė pelėda, pietinėje dalies šlapumose girdėtos dvi švygždos. Ryte ir vakare įvairiose durpyno vietose girdėti didieji baubliai. Pastariųjų balsai kartkartėmis girdimi ir visą dieną. Pelkės pakraščių miškuose ryte gana aktyviai čiulbėjo negausūs juodieji strazdai, vienas kitas amalinis strazdas, karetaitės, zylės ir kiti negausūs giesmininkai. Snapais tarškina didieji margieji geniai, švilpauja pilkosios ir  klykauja juodosios meletos. Atviresnėse vietose visoje durpyno teritorijoje čiulba geltonosios startos. Matytos pirmosios baltosios kielės, durpyno pakraščio griovyje maisto ieškojo užklydęs juodasis gandras. Nendrynuose cirpauja nendrinės startos, virš šlapynių mekena perkūno oželiai. Vandens telkiniuose laikosi rudakakliai kragai, gulbės giesmininkės, įvairios antys, laukiai, skraido rudagalviai kirai, jūrinis erelis.

Pelkėje jau skraido pavieniai drugeliai – citrinukai, karpytūnės, taip pat kai kurie kiti vabzdžiai, o ant žolių stiebelių praeinančio „šeimininko“ laukia per žiemą praalkusios erkės. Kol nėra žalumos, didelėse pelkės erdvėse gana lengva pamatyti stambesnius žinduolius. Matyti keli briedžiai, būrelis šernų, kelios stirnos, lapės, bebrai, mangutas. Minkštame grunte – daugybė kanopinių žvėrių pėdsakų, lengvai matomi ir lapių, kiškių, barsukų bei stambių paukščių, ypač gervių, pėdsakai.

Mindaugas Kirstukas


2017 m. kovo 23 d.

Viename šiaurinės draustinio dalies tvenkinyje tiukšmingai savo santykius aiškinasi 8-9 pirmieji sugrįžę rudakakliai kragai. Kituose tvenkiniuose jų dar nematyti ir negirdėti - tikriausiai ten apsigyvens vėliau sugrįžę ir šiame tvenkinyje kitų individų konkurencijos neatlaikę paukščiai.

Gulbės giesmininkės šiuo metu palyginti tylios, dažniausiai stebimos būsimose perimvietėse besimaitinančios ir besislapstančios poros. Visą dieną pelkėje aidi gervių balsai, o žemažolėse klampynėse "tekena", o vakarėjant jau ir "mekena" masiškai sugrįžę perkūno oželiai. Nendrynuose dieną čirpsi nendrinės startos, laikas nuo laiko pasigirsta rudagalvių kryklių, didžiųjų ančių ir ilgasnapių vištelių balsai. Jau dažniau girdimi ir didieji baubliai, tačiau jų balsai girdėti dar ne visuose tinkamuose nendrynuose.

Virš visų atvirų vandenų skraido rudagalviai kirai, pietinės durpyno dalies tvenkinyje su didžiosiomis antimis plaukiojo ir viena mažojo dančiasnapio patelė. Skirtingose PAST dalyse matytos 4 plėšriosios medšarkės: viena pora ir 2 pavieniai paukščiai. Tikėtina, kad šiais metais, padidėjus atvirų durpyno plotų, Tyrulių pelkės teritorijoje įsikurs 3  šių paukščių poros. 

Dienos metu oro temperatūra pakilo iki +9 laipsnių, tad visose saulės įkaitintose pamiškių aikštelėse gan intensyviai skraidė peržiemoję drugiai, praskrisdavo ir viena kita dusia. Atvirose vietose esančių pylimų pietiniai šlaitai jau dabinasi pirmaisiais šalpusnių žiedais. O pastebimai pailgėjus šviesiam paros metui, išalkę bebrai maitinimosi vietose pasirodo dar nesulaukę tamsos. Šįkart pavyko užtikti su vienu iš tėvų besimaitinančius du praėjusiais metais gimusius jauniklius. Nuotraukoje - vienas iš matytų jauniklių. 

Gintaras Riauba


2017 m. kovo 16 d.

Tyrulių pelkėje paukščiai jau skelbia ankstyvą pavasarį. Gulbių giesmininkių ir pilkųjų gervių balsai skamba visą dieną, o šie paukščiai jau aptinkami visose pelkės dalyse.

Dirviniai vieversiai, lygutės, pempės, pilkosios ir baltakaktės žąsys ir migruojantys keršuliai - dažniausiai atviruose pelkės plotuose matyti ir girdėti paukščiai. Šiaurinėje durpyno dalyje plytinčio tvenkinio nendryne girdėtas didžiojo baublio balsas, centrinėje dalyje girdėtas raudonkojo tuliko balsas, o vakare prie gana intensyviai giedančių geltonųjų startų jau prisijungia pirmieji giedantys strazdai giesmininkai ir juodieji strazdai.

Tvenkiniuose, kurie jau beveik baigia išsivaduoti iš iki šiol juos dar kausčiusio ledo, plaukioja didžiosios antys, klykuolės, rudagalvės kryklės ir gulbės giesmininkės. Viename iš didžiausių tvenkinių plaukiojo 6 didieji dančiasnapiai (2 patinai ir 4 patelės). Didieji dančiasnapiai, klykuolės, ar naminės pelėdos nuo šiol galės perėti 7 naujuose inkiluose - juos iškėlėme prie visų didžiausių tvenkinių.

Gintaras Riauba


2017 m. kovo 7 d.

Pavasario pradžia Tyrulių pelkėje labai žiemiška. Sugrįžusios gulbės giesmininkės priverstos tūpti ant apsnigto užšalusių tvenkinių ledo.

Bemaž visuose didesniuose tvenkiniuose būsimas perėjimo teritorijas jau užėmusios garsiai savo pasirinkimą gentainiams trimituojančios giesmininkių poros, tačiau matyti ir praskrendančių gulbių būreliai, kurie poilsiui nusileidžia aplink tyrulių pelkę plytinčiuose žiemkenčių laukuose. Pietinėje pelkės dalyje girdėtos ir pirmosios poros pilkųjų gervių.

Būreliais skraido ir sugrįžusios nendrinės startos, nors pietinėje pelkės dalyje plytinčiuose durpynuose jau girdėtos ir pavienių patinų giesmės. Vakarėjant pamiškėse jau girdėjosi ir pavienių geltonųjų startų patinėlių giesmės. Pamiškėmis klajoja ir triukšmingi alksninukų būreliai, o apsnigtuose miškeliuose dar galima sutikti ilgauodegių zylių. Pietinėje pelkės dalyje matyti amaliniai strazdai, nendryne kelis kartus "žvygtelėjo" ilgasnapė vištelė. Šviežiame sniege pietinėje pelkės dalyje savo pėdas paliko vilkas.

G. Riauba


2017 m. vasario 27 d.

Diena apniukusi, protarpiais palynoja, oro temperatūra 2-3 laipsniai šilumos. Keliai pažliugę, todėl pietinėje Tyrulių pelkės dalyje, kur paukščių netrikdo jokie atsitiktiniai lankytojai, laikosi būrelis (5-7 paukščiai) gulbių giesmininkių. Kartkartėmis, nustojus lyti, pasigirsta vieno-kito praskrendančio dirvinio vieversio čirptelėjimas, vakarėjant nurimus orui buvo girdimi ir 3 teritorijas užėmusių juodųjų meletų tarškinamų šakų garsai. Į juodųjų meletų teritorinius signalus pietinėje durpyno dalyje atsiliepė ir viena pilkoji meleta, tačiau kitose vietose jų išgirsti, net ir provokuojant transliuojamu balso įrašu, nepavyko. Užtat jerubės jau matomos tik poromis, užimtose savo veisimosi teritorijose, tačiau savo noru patinai dar nešvilpia - dviejų aptiktų porų "galvos" atsiliepė tik į transliuojamą kito patino balsą. Centrinėje durpyno dalyje apsilankė ir retai čia matoma šarka.

Gervių, pempių ar žąsų nei pelkės teritorijoje, nei aplinkiniuose laukuose dar nematyti. Tačiau Tyrulių apypelkio miškuose girdėta lipučio giesmė. Miškinguose plotuose išlikusio sniego lopinėliuose aptiktos iš žiemos miego pabudusio barsuko pėdsakai, o viename iš tvarkomų durpyno plotų, ant nudžiūvusios žolės stiebo ilsėjosi saulės šilumos išsiilgęs sėkmingai peržiemojęs drugio vikšras.

Augalijos pasaulyje pavasario ženklų taip pat jau daugiau. Tyrulių pelkėje augančių juodalksnių ir lazdynų žirginiai dar neišsiskleidę, o štai baltalksniai jau pražydę ir saulėtomis dienomis pavėjui jau barsto savo žiedadulkes.

Gintaras Riauba


2017 m. vasario 22 d.

Centrinėje Tyrulių durpyno dalyje užmirkusiuose plotuose augančius nendrynus šienaujantys darbuotojai pastebėjo pirmąją Tyruliuose šį pavasarį pasirodžiusią gulbę giesmininkę.

G. Riauba


2017 m. vasario 7, 13, 17 d.

Vasaris bemaž visas buvo kaustomas nedidelio šalčio. Augalijos pasaulyje jokių artėjančio pavasario ženklų dar nėra, bet užmirkusiuose pelkės plotuose galima rasti tarsi tik žiemą "pažydusių" spalvingų kiminų, kurie vietomis suformuoja minkštas įvairaus dydžio saleles. Atodrėkio metu žiemą jų lapeliai išbrinksta, sugerdami net ir smulkiausius ore tvyrančio rūko lašelius. Atšalus kiminai išdžiūsta ir apšarmoja. Taip gyvybingos žiemojančių kiminų ląstelės apsisaugo nuo šąlant besiplečiančių ir jas pažeisti galinčio ledo kristalėlių.

Saulėtomis dienomis tai vienur, tai kitur, jau pasigirdo pirmieji didžiųjų zylių tuoktuvių balsai, tačiau dauguma pamiškėmis klajojančių zylių būrelių buvo įvairiarūšiai, ir juose buvo matomos didžiosios, mėlynosios ir šiaurinės pilkosios zylės. Tik ilgauodegės zylės klajojo atskiruose visai nedideliuose būreliuose, kuriuose buvo vos po 4-6 individus.

Tuoktuvių nuotaikos po Tyrulių pelkę gainiojo ir vilkus. Sunku tiksliai nustatyti pelkėje gyvenančių pilkių skaičių, tačiau jų pėdsakai buvo aptinkami ir centrinėje, ir pietinėje pelkės dalyje. Aukštai nulaužytos krūmų šakos ir pakrūmėse palikti pėdsakai byloja apie tai, kad su savo puošniomis karūnomis jau norėtų atsisveikinti pelkės briedžiai.

Tetervinai vis dažniau buvo stebimi centrinėje durpyno dalyje nuo medžių išlaisvintų viržynų pakraščiuose. Tikėtina, kad ateinantį pavasarį tetervinų patinai turnyrus jau rengs ne ant kelio, bet atviruose atsikuriančios pelkės viržynuose, kur šiuo metu jie susirenka praleisti vis trumpėjančios nakties.

Gintaras Riauba


2017 m. sausio 10, 23, 25, 30 d.

Sausio orai buvo permainingi ir gana įvairūs. Buvo ir šalčio, ir saulės, ir sniego, ir lietaus. Keletą dienų lijundra ledu padengė smulkias medžių šakas, sausus žolynus papuošė ledo „gėlėmis“, todėl smulkieji pelkės gyvūnai patyrė tikrą žiemos išbandymą.

Lankantis įvairiose pelkės dalyse tvarkomuose plotuose paukščių ir stambiųjų žinduolių ar net jų pėdsakų matėsi labai nedaug, todėl sausį Tyruliuose laikėsi tikrai žiemiška ramybė. Judresnės ir dažniau matomos šiuo metų laiku buvo stirnos.

Atviruose centrinės ir pietinės dalies plotuose keletą kartų pakilo 2-3 paukščių tetervinų būreliai, o stambesnių kanalų pakrantėse augančių alksnių žirginius skabė jerubės.

Sausio gale jau buvo galima stebėti ir tuoktuvinius jūrinių erelių ir kranklių skrydžius. Krankliai buvo vieninteliai šiuo laikotarpiu balsingi pelkės paukščiai.

Gintaras Riauba


2016 m. gruodžio 20 d.

Prieš kelias dienas dar buvusio sniego niekur neliko nei pėdsako. Užtat ant pažliugusių kelių gerai matomi ir švieži ir senesni žvėrių pėdsakai. Centrinėje durpyno dalyje matyti šernų, tauriųjų elnių, briedžių, stirnų ir mangutų pėdsakai. Visi jie parodo, kad pelkėje ir žiemą verda gyvenimas. Žemiau - jauno šerno ir būrelio tauriųjų elnių palikti pėdsakai.

Pažliugę keliai pakankama kliūtis ir vienam-kitam durpyne žiemą besilankančiam žmogui, todėl pamatytą dvikojį lankytoją gana ilgai apžiūrinėjo ir čia sutiktos stirnos.

Žiemos ramybe Tyrulių pelkėje mėgaujasi ir patys rečiausi jos gyventojai. Centrinėje jos dalyje aptikti 1-2 dienų senumo vilko pėdsakai. O jauname beržyne betręštančius beržų kamienus tikrino vienas baltnugaris genys. Žemiau esančiose nuotraukose iš kairės: manguto pėdsakai, vilko pėda (automobilio raktelio ilgis 8,9 cm) ir baltnugaris genys.

Gintaras Riauba


2016 m. lapkričio 10 d.

Tyruliuose pirmieji tikros žiemos vaizdai. Oro temperatūra dienos metu laikosi apie nulį, todėl polaidžio nėra. Apsnigtuose atviruose viržynuose per sniegą reikia net bristi, o kitose vietose jo gerokai mažiau ir jis purus - labai tinkamas žvėrių ir žvėrelių pėdsakams skaityti. Vandens paukščių nėra, nes visi "šiauriniai" tvenkiniai jau užšalę. Didelė neužšąlusio vandens properša yra tik pietinėje durpyno dalyje esančiame tvenkinyje, tačiau ir šioje buvusios pelkės dalyje buvo girdėti tik praskrendančių gulbių giesmininkių balsai.

Puriame sniege gerai matomi visų, net ir pačių smulkiausių, pelkės gyventojų paliekami pėdsakai. Žemiau - sniegu pašuoliavusios pelės ir voverės pėdų atspaudai. Apgrauštas laukinės obels kamienas - tai ženklas, jog briedžiai jau maitinasi šiemą įprastu maistu: jaunais įvairių medžių ir krūmų ūgliais bei žieve. 

Paskutinėje nuotraukoje (viršuje dešinėje) - mažasis genys. Šie paukščiai dabar labai tylūs, tačiau matyti dviejuose iš trijų pelkėje sutiktų zylių būrelių. Matyt kartu su jais keliaujančios didžiosios, šiaurinės ir paprastosios pilkosios zylės daugiau maisto randa būtent ant tų šakelių, kurias patikrina mažieji geniai. O gal būtent mažieji geniai išnaudoja zylių budrumą ir laikosi kartu su jomis, daugiau dėmesio skirdami maisto paieškoms, o ne būdraudami ir stebėdami aplinką? Mėlynosios zylės taip pat keliauja kartu su šiais paukščiais, tačiau šįkart jos dažniau matytos arčiau žemės ir maisto ieškojo striksėdamos nendrių ir žemų krūmų stiebais.

Pelkės pakraščiuose laikosi ir ilgauodegės zylės, girdėti krankliai, pilkosios meletos, bukučiai. Matytas ir vienas paprastasis suopis. Gana aktyvūs dabar ir didieji geniai, kurie skraido ir "kiksėdami" bendrauja su kitais individais. Pietinėje pelkės dalyje esančiame eglyne stebėtas ir čia peržiemoti ketinantis vienas juodasis strazdas.

Gintaras Riauba


2016 m. spalio 11 d.

Diena vėjuota ir šalta - temperatūra įdienojus nepakilo aukščiau 5 laipsnių. Gal dėl to atviruose vandens telkiniuose visiškai nesimatė jokių vandens paukščių. Tik pietinėje durpyno dalyje esančiame tvenkinyje ilsėjosi pora gulbių nebylių, o kaimynystėje plaukiojo didžioji antis kuri laikas nuo laiko sukryksėdavo. Pamiškėse tikrai neretai pastebimi ilgauodegių zylių būreliai, su kuriomis kartu keliauja ir šiaurinės pilkosios zylės. Neretai matomos ir didžiosios bei mėlynosios zylės, o brandesnių medynų pakraščiuose galima pamatyti ir vieną kitą karietaitę. Atviruose durpyno plotuose dažniausias žvirblinis paukštis dabar yra amalinis strazdas - bemaž kas 50-70 m pavieniai pabaidyti paukščiai pakyla nuo žemės ir nusileidžia vis kitoje vietoje. 

Įvairiose durpyno vietose "pypsėjo" pilkosios meletos, pietiniame pelkės pakraštyje vakarėjant skraidydama klykavo juodoji meleta. Gervių nei pelkėje, nei aplinkiniuose laukuose jau nesimato, užtat laukuose galima pamatyti gana skaitlingus gulbių giesmininkių pulkus. Dienos metu virš pelkės girksėdami praskrido keli būriai želmeninių žąsų, matytas nemažas pulkas migruojančių uldukų. Per kelias Tyrulių pelkėje praleistas valandas pavyko pamatyti vieną pievinės lingės patiną, keletą paprastųjų suopių, paukštvanagį ir virš šlapynių vis dar medžiojančią nendrinės lingės patelę.

Elnių ruja jau aprimusi (nors garsus galėjo slopinti ir stiprokas vėjas), tačiau vakare, viename atvirame plote, pasirodė 9 taurieji elniai: 7 patelės ir du jauni patinai. Šios bandos nelydėjo nei vienas subrendęs patinas.

G. Riauba


2016 m. rugsėjo 23 d.

Tyruliuose - graž rudens diena. Miestelio prieigose pasitiko vasariškai žalioje pievoje vaikštinėjantis baltasis gandras, tačiau vietos gyventojų žiniomis šis ūkininkų paglobojamas paukštis miestelio apylinkėse ruošiasi praleisti jau bene trečią žiemą.

Tyrulių pelkės tvenkiniuose pasitiko nemaži būriai migruojančių šelmeninių ir langinių kregždžių, tarp kurių buvo įsimaišiusi ir viena kita urvinė kregždė. Durpyno centrinėje dalyje esančiuose sekliuose tvenkiniuose ilsėjosi vieniša gulbė giesmininkė, kuri įdėmiai stebėjo tolimojoje tvenkinio pakrantėje tupėjusią jūrinių erelių šeimyną - tik išlipus iš automobilio nuo žemės pakilo du suaugę ir vienas pirmametis jūriniai ereliai.

Pietinėje Tyrulių pelkės PAST dalyje esančių atvirų plotų šlapynėse net ir dienos metu laikosi apie 20-30 pilkųjų gervių, prie kurių temstant prisideda dar kelios dešimtys iš maitinimosi plotų sugrįštančių gentainių. Vakare vykusios pilkųjjų gervių apskaitos metu iš viso suskaičiuota daugiau kaip 1600 Tyrulių pelkės PAST ribose ilsėtis nusileidusių gervių.

Vakarėjant užmirkusiuose plotuose pradeda triukšmauti didžiosios antys, laikas nuo laiko pasigirsta ilgasnapių vištelių balsai. Ir žinoma - elniai... jų balsai iš visų šio didelio atviro ploto pakraščių sklinda kone visą dieną, o temstant patys aktyviausi patinai nevengia pasirodyti ir visiškai atviruose plotuose. Briedžiai į šį visuotinį elnių santykių aiškinimąsi kol kas ženkliai nesikiša, nors vakare pasigirsta ir pavieniai jų vestuvių balsai.

G. Riauba


2016 m. liepos 30 d.

Liepos pabaiga - laikotarpis, kuomet Tyrulių pelkėje galima pastebėti vis daugiau beprasidedančios paukčių migracijos ženklų. Virš tvenkinių ir nendrynų nuolat skraido, o vakare nakynei apsistoja gausybė šelmeninių kregždžių, iš visų pelkės pakraščių pasigirsta praskrendančių gervių balsai, dažnai matomi įvairaus dydžio ančių ir tilvikinių paukščių būreliai. Centrinėje durpyno dalyje triukšmaudama praskrido viena didžioji kuolinga.

Dažniau nei ankščiau pabaidyti pakyla didieji baltieji garniai ir tvenkiniuose žuvų gaudymo sezoną pradėję didieji kormoranai. Įdienojus net keliose durpyno vietose sklandė vapsvaėdžiai - matyt šiomis dienomis vyksta ir kiek intensyvesnė šių paukščių migracija.

Tyrulių pelkės nendrynai ir šią vasarą gerokai užmirkę apypelkio miškai - puikus prieglobstis visiems Tyrulių pelkės gyventojams. Tačiau nemažai jų galima aptikti ir žingsniuojant vieninteliu durpyno keliuku. Šįkart vien pietinėje keliuko atkarpoje susitikti su žmogumi nesitikėjo taurusis elnias, ant keliuko maisto ieškojo krantinio tilviko jauniklis, o kelio gale išdžiūvusioje baloje gana neblogai atsispaudė stambaus šuninio žvėries (tikriausiai vilko) pėdos.

Gintaras Riauba


2016 m. liepos 19 d.

Lankantis Tyruliuose galima pasidžiaugti vidurvasario gausa ir pastebėti artėjančio rudens ženklus.

Apie neišvengiamai artėjantį rudenį primena durpyne besibūriuojančios gervės. Ne mažiau kaip 60 suaugusių paukščių anksti ryte pakilo nuo tvenkinių centrinėje durpyno dalyje. Tuo tarpu Tyrulių pelkėje sėkmingai perėjusios gervės dar laikosi su jaunikliais ir aptinkamos nuošaliuose pelkės plotuose.

Atviresnėse miškingų durpyno dalių vietose galima aptikti gausiai užderėjusių aviečių. Pelkučių pakraščiuose – pats vaivorų derėjimo metas. O štai spanguolės dar tik pradeda sirpti – ryškesniu raudoniu pasipuošusi vos viena kita atviresnėje vietoje auganti uoga.

Pakelėse ir miško pakraščiuose – pats žolynų žydėjimo metas, o saulės atokaitoje esančius žiedus lanko įvairiausi vabzdžiai. Neišdžiūstančiuose grioviuose ir sekliuose tvenkiniuose nedrąsiai skleidžiasi vandens lelijų žiedai, sausuose durpyno plotuose pradeda žydėti viržiai.

Sparnuočių pasaulyje tuoktuvinio elgesio apraiškų jau beveik nebematyti. Nendrynuose dar gieda ežerinės nendrinukės, vakare dar užgieda nendriniai ir upiniai žiogeliai, o pietinėje dalyje perinčių nendrinių lingių pora visą dieną skraido ir palydi visus pro šalį praskrendančius plėšriuosius paukščius. Taip jos parodo, jog vis dar gina savo teritoriją, galbūt saugodamos ją netrukus lizdą paliksiantiems savo jaunikliams.

Vakarėjant pietinėje pelkės dalyje atvirame vandenyje savo jauniklius parodo dar viena gulbių giesmininkių pora.

Temstant nedideliais būreliais durpynan iš aplinkinių laukų pradeda skristi migruojančios pilkosios gervės.

Gintaras Riauba


2016 m. liepos 4 d.

Tyrulių durpyne bando įsikurti urvinės kregždės. Ne mažiau kaip 5 nauji urveliai išrausti praėjusiais metais viename eksploatuojamo durpyno plote iškastame mažaug 1 m gylio kanale.

Pietinėje Tyrulių pelkės dalyje dar pūkuotus jauniklius vedžioja pilkosios anties patelė. Šių ančių pora visą perėjimo laikotarpį šioje pelkės dalyje buvo stebima reguliariai.

Atviruose plotuose akivaizdžiai pagausėję perkūno oželių. Nedidelėmis grupelėmis tikriausiai laikosi jau užaugę šių metų jaunikliai arba pirmieji migrantai. Pelkėje nuo pavasario apsistoję paukščiai šiuo metu peri antrąsias vadas, nes "tekenančių" ir "mekenančių" perkūno oželių taip pat vis dar gausu.

Centrinėje pelkės dalyje esančiuose tvenkiniuose stebėti 7 tikučiai ir vienas tamsusis tilvikas. Netoliese esančiuose pavieniais beržais apaugusiuose durpyno plotuose jau skraidančius savo jauniklius prižiūri plėšriosios medšarkės.

Gintaras Riauba


2016 m. birželio 28-29 d.

Tyruly  +25, tikra vasara. Siaučia kraujasiurbiai (akliai, sparvos, skorpionmusės). Viskas žydi, nendrynai ir apypelkio miškai šiuo metu gražiausi. Nendrynus puošia valerijonai, vingiriai,ir vingiorykštės.

Gegūnės beveik nužydėjo,  pradeda žydėti pelkiniai skiautalūpiai –  nesaugomos, bet ne mažiau įspūdingos orchidėjos.

Pražydo pirmosios raudoklės, ant dumblo, kur anksčiau telkšojo vanduo, žydi šiurpiai.

Ant plikos durpės, ne tik sausose, bet ir pakankamai drėgnose vietose,  labai dažnai aptinkamas visai ne pelkių, o pievų augalas – pievinis linas.

Statusis atgiris aptiktas augantis drauge su miškiniu pataisu, o pelkinė usnis sulaukė savo „usninuko“.

Botaninius tyrimus atidžiai stebėjo jaunas briedis, o bandymas nusiplauti kojas vandens telkinyje su juostom išpjautomis nendrėmis baigėsi medicininės dėlės atradimu.

Andželika Kriaučiūnienė


2016 m. birželio 21 d.

Tyrulių gamta puošiasi įvairiaspalviais naujai pražįstančių augalų žiedais, todėl pastebimai didesnė ir skraidančių vabzdžių įvairovė.

Dienos metu ramybės neduoda akliai, mašalai, musės ir kiti įkyrūs, kandantys ir geliantys pelkės gyventojai.

Žydi ir baltijinės gegūnės. Kai kurie jų žiedynai jau baigia nužydėti, kiti gi – visai švieži. Žiedynus formuoja ir apskritalapės saulašarės.

Džiugiausia visos dienos akimirka – centrinės durpyno dalies viržyne aptikta tetervinų vada. Patelė stengėsi aktyviai nuvilioti nuo dar pūkuotų jauniklių, todėl pavyko nufotografuoti tik vieną brūzgyne užstrigusį ir nevisai savo noru pozuojantį teterviniuką.

Gintaras Riauba


2016 m. birželio 16 d.

Naktis Tyrulių pelkėje šilta – prognozuota žemiausia temperatūra +12 laipsnių, ir tai buvo šilčiausia naktis po gana ilgo vėsaus laikotarpio. Temstant Tvenkinių pakrantėse intensyviai giedojo krakšlės ir nendrinukės, nuo miško sklido strazdų giesmininkų ir juodųjų strazdų giesmės, intensyviau už nendrinius žiogelius giedojo upiniai žiogeliai, aktyviai kukavo gegutės. Visą vakarą ir naktį „mekeno“ ir „tekeno“ perkūno oželiai. Jau sutemose lankantis prie pietinėje pelkės dalyje esančių tvenkinių, pakilo būrelis rudagalvių kryklių ir didžiųjų ančių, girdėti nerimaujantys raudonkojai tulikai, pempės ir krantiniai tilvikai.

Šį kart apsilankymo tikslas – suregistruoti Tyrulių pelkėje besimaitinančius šikšnosparnius ir surasti galimai naujas švygždų užimtas buveines. Deja, švygždos, kaip ir kitos vandeninės vištelės, nebuvo aktyvios. Per dvi pelkėje praleistas sutemų valandas pavyko išgirsti tik tris švilpčiojančius patinėlius. Prie pietinių tvenkinių tik po vieną kartą savo buvimo vietą balsu išdavė ir ilgasnapės bei plovinės vištelės. Šikšnosparnius aptikti buvo lengviau. Pirmasis šiaurinis šikšnys detektoriumi užregistruotas jau 22:40 val. Šios rūšies šikšnosparniai, su rečiau praskrendančiais rudaisiais nakvišomis, registruojami įvairiose pelkės vietose, net ir virš visiškai atvirų plotų. Mažųjų rūšių šikšnosparniai - natužijaus šikšniukai ir šikšniukai nykštukai - buvo aptinkami tik miškingų plotų pakraščiuose ar prie vandens telkinių. Šiaurinėje pelkės dalyje esančiuose tvenkiniuose, virš atviro vandens, maitinosi kūdriniai ir vandeniniai pelėausiai, buvo registruojamos ir abi šikšniukų rūšys.

G. Riauba


2016 m. birželio 8-9 d.

Besilankantiems Tyrulių durpyne reikėtų būti atidiems, nes šiuo metu paviršinis durpių sluoksnis yra labai sausas ir nuo mažiausios ugnies ar žarijos gali kilti didžiulis gaisras. Dėl šios priežasties vakare visada užrakinamas įvažiavimas į pietinę eksploatuojamą durpyno dalį.

Šiuo metu daugelis paukščių rūpinasi augančiais jaunikliais, o kai kurie smulkieji žvirbliniai jau peri ir antras kiaušinių dėtis.

Pelkėje jau gerokai tyliau – aprimo varlės, rupūžės, mažiau čiulba ir paukščiai. Aktyviai čiulba mažosios, didžiosios krakšlės, ežerinės nendrinukės, devynbalsės, švilpauja volungės. Kadangi dar ne visi šie giesmininkai sudėjo kiaušinius, kukuoja ir gegutės. Įvairiose pelkės vietose, dažniausiai berželiuose grobio tyko čia perinčios plėšriosios medšarkės.

Beveik nebesigirdi didžiųjų baublių, nurimo ir visos vištelės – plovinės, ilgasnapės ir švygždos. Nors kalendorinis laikas dar tinkamas švygždų apskaitoms, jos pelkėje (beje, ir kitur Lietuvoje) beveik nebešvilpčioja. Vandens telkiniuose matomos rudakių kragų, didžiųjų, kuoduotųjų, pilkųjų ančių patelės su jaunikliais, plaukioja laukių šeimynos. Įvairiose vietose galima pamatyti rudagalves krykles. Jauniklius augina ir gulbės giesmininkės, pilkosios gervės. Pelkėje laikosi daug neperinčių gervių, temstant jos mėgsta apsistoti prie senojo apžvalgos bokšto telkšančių seklių vandens tekinukų pakrantėse. Nendrynuose vis dažniau pasirodo didieji baltieji garniai.

Virš durpyno platybių sklando paprastieji suopiai, medžioja nendrinės ir pavienės pievinės lingės, matytas vapsvaėdis, mažasis erelis rėksnys ir jūrinis erelis. Esant ramesniam orui virš vandens telkinių medžioja sketsakaliai.

Tetervinų patinams „darbymetis“ jau baigėsi, jie ramiai maitinasi arba tiesiog ilsisi atviresnėse durpyno vietose beržų ar kitų krūmokšnių pavėsyje. Tilvikų taip pat mažai, tačiau netrukus prasidės jų migracija.

Vakarais suaktyvėja žinduoliai. Matytos 5 briedžių patelės su jaunikliais. Vieni jų dar visai maži, tuo tarpu kiti jau ūgtelėję ir maitindamiesi laikosi kiek toliau savo mamų. Tankmių pakraščiuose maitinasi taurieji elniai, stirnos, šmirinėja lapės, mangutai. Nuo savo urvų medžiodami nutolsta barsukai, kelią neretai perbėga kiškiai, šernai, šakas iš pagriovio tempia upiniai bebrai.

Tyrulių pelkėje šiuo metu labai gražu: žydi kūlingės, švyliai, gailiai, spanguolės, tekšės, bruknės, o tarp jų neretai galima pamatyti ir besišildančias angis. Drėgnose pievose žydi gegužraibiniai augalai.

Mindaugas Kirstukas


2016 m. gegužės 28-30 d.

Durpyne vėl pakelti nerimaujantys tikučiai – galima drąsiai teigti, kad dvi poros peri naujai sutvarkytuose plotuose šiaurinėje ir pietinėje Tyrulių dalyse. Raudonkojai tulikai su jaunikliais irgi labai neramūs. Tuo tarpu kai kurių pempių jaunikliai jau skraido. Pietinėje dalyje vėl stebėta didžioji kuolinga (matyt, čia ir peri). Šiaurinės dallies tvenkiniuose, dviejose vietose paryčiais girdėti mažieji baubliai. Itin aktyvios plovinės vištelės, jos girdėtos šešiose vietose. Tuo tarpu švygždų aktyvumas sumažėjęs, kaip ir ilgasnapių vištelių. Šiaurinės dallies tvenkinyje matyta pilkoji antis su penkiais jaunikliais, dar keturios poros pilkųjų ančių stebėtos skirtingose durpyno vietose. Rudakakliai kragai irgi jau išsivedė jauniklius, bet dėl didelio karščio į atvirus vandens plotus su jais išplaukia labai nenoriai. Brastiniai tilvikai bei upiniai kirlikai taip pat jau išsivedę jauniklius į atviresnes pakrantes. Pietinėje dalyje stebėtas būrelis juodųjų žuvėdrų, o virš centrinės dalies skraidė vapsvaėdis.

Eglė Pakštytė


2016 m. gegužės 27 d.

Gamtos pasaulyje jaučiama vasaros pradžiai būdinga rimtis ir susitelkimas, kuris susijęs su tuo, jog daugelis paukščių šiuo metu jau maitina jauniklius, ir rūpindamiesi jų gerove turi neišduoti plėšrūnams savo jauniklių slėptuvių. Todėl vaikštinėjant durpyno teritorijoje dažniau girdimi paukščių skleidžiami pavojaus signalai nei tuoktuvinės giesmės.

Šiuo metu pavieniais medeliais ir krūmais paįvairintuose nendrynų pakraščiuose intensyviausiai švilpauja raudongalvių sniegenų patinai, nendrynuose čirpia nendriniai žiogeliai, gieda didžiosios ir mažosios krakšlės, ežerinės nendrinukės, vis dar aktyviai cypsi ir skraido nendrinių startų patinai. Visuose miškinguose plotuose gieda ankstyvosios ir žaliosios pečialindos, o brandesniuose miškuose net ir dieną laikas nuo laiko pasigirsta juodųjų ir pilkųjų meletų balsai. Vieno iš didžiausių durpyno tvenkinių nendryne dienos metu girdėti plovinės vištelės balsai, nors dabar dažniausiai nendrynuose triukšmauja laukiai: tėvai retesnių nendrynų pakraščiuose jau vedžioja nuolat maisto prašančius vos keleto dienų amžiaus jauniklius. Kartkartėmis dieną pasigirsta ir didžiųjų baublių balsai.

Pietinėje durpyno dalyje kanalu praplaukė vandens pakrančių plėšrūnas kanadinė audinė. Neabejojome, kad durpyno teritorijoje šis plėšrūnas gausus, bet nerimą kelia tai, kad audinė šmirinėja tokiose vietose, kur šiais metais įsikūrė rečiausi ant žemės perintys durpyno paukščiai. Tą pačią dieną iš netoliese esančių maitinimosi plotų pakilo pora raudonkojų tulikų, du tikučiai ir pilkosios anties patelė.

Durpyne pradeda žydėti gervuogės, vietomis dar žydi tekšės, rausvai-violetiniu atspalviu patamsintus baltus žiedynus iš užmirkusio griovio kelia apyretė plunksnalapė griovenė.

Be jau minėtos kanadinės audinės teko pastebėti ir kitus žinduolius. Vakarėjant centrinėje durpyno dalyje keliu bėgo medžioklėn išsiruošusi lapė, apleistame durpyno plote už žolių kupstų slapstėsi pilkasis kiškis, keliose vietose žvalgėsi stirnos. Vieno nendryno pakraštyje tingiai dairėsi briedis. Regis pagrindinis jo rūpestis dabar - maitintis, ir saugoti sparčiai augančius „aksominius“ ragus.

G. Riauba


2016 m. gegužės 20 d.

Tyrulių tvenkiniuose gulbės giesmininkės jau vedžioja pirmuosius jauniklius. Migruojančių tilvikų jau nesimato, o rudagalvių ir dryžagalvių kryklių dažniau pastebimi tik patinai – tikėtina, kad jų patelės šiuo metu jau peri.

Virš tvenkinių skraido rudagalviai kirai ir upinės žuvėdros. Vakarop suintensyvėja rudakaklių kragų ir didžiųjų baublių balsai, gerai girdimos ilgasnapės vištelės, perkūno oželiai.

Nors dienos nėra labai šiltos ir žydinčių augalų dar nedaug, Tyruliuose jau skraido įvairūs vabzdžiai. Tvenkinių pakraščiuose saulės atokaitoje šildosi ir dar tingiai skraido įvairūs žirgeliai, pakelėse augančių kiaulpienių ir rapsų žiedynus lanko spungės, citrinukai, aušrelės ir kiti dieniniai drugiai. Pietinėje durpyno dalyje pakelėje matytas ir vienas machaonas.

Pelkinių buveinių pakraščiuose spalvų ir žydinčios gyvybės gerokai daugiau. Pilnai išsiskleidusiais žiedynais įvairius vabzdžius jau vilioja gailiai, žydi vaivorai, spanguolės ir bruknės.

Užmirkusiuose durpyno plotuose baltuoja žydinčių švylių puokštės, sausesnėse vietose žalių samanų ar plikų durpių fone raudonuoja apskritalapių saulašarių „krūmeliai“. Įspūdingu margiu žvilgsnį traukia išsiskleidę (baltijinių) gegūnių lapai.

Sausesniuose durpyno plotuose pirmieji žydinčių žemuogių žiedlapiai jau nubirę. Greta jų galima aptikti mažus, bet įspūdingai atrodančius karčiųjų putokšlių kerelius.    

Gintaras Riauba


2016 m. gegužės 13-16 d.

Tyruliuose – ilgai lauktas lietus. Paukščių aktyvumas gerokai sumažėjęs, tyli švygždos, ne itin aktyvūs didieji baubliai. Trijose vietose prieš saulėlydį trumpai kvaksėjo plovinės vištelės. Centrinėje ir pietinėje durpyno dalyje nerimavo dvi poros tikučių, kitur stebėti dar migruojantys tikučiai. Atvirame plote pietinėje dalyje maitinosi didžioji kuolinga ir būrelis gaidukų patinų. Stebėtas vištvanagis, nešantis jaunikliams maistą. Pietinėje dalyje medžiojo sketsakalis, o virš miško pietinėje dalyje sklandė mažasis erelis rėksnys. Šiaurinės dalies nendrynuose rasta dar viena perinti gulbių giesmininkių pora.

Eglė Pakštytė


2016 m. gegužės 7-8 d.

Tyrulių durpyno nendrynuose jau čiulba ežerinės nendrinukės, pirmosios mažosios ir didžiosios krakšlės. Į apypelkio miškus sugrįžo volungės, o virš durpyno vabzdžius gaudo parskridę čiurliai. Virš vieno iš tvenkinių dieną laumžirgius medžiojo net 5 sketsakaliai. Tuo pačiu metu dar keli kiti sketsakaliai pastebėti virš gretimų pelkynų. Durpyne rastos perinčios pilkosios antys, matyta porelė šaukštasnapių ančių.

Dar galima išgirsti tarškinant genius, medynuose suklykauja ir pilkosios meletos. Viename iš tvarkymo plotų laikosi beveik 400 neperinčių gervių. Pavienės neperinčios gervės matomos įvairiose durpyno vietose. Užtvindytose vietose gana gausu tikučių, gaidukų ir kitų tilvikų. Šalia durpyno įsikūrė didžiosios kuolingos, kurios neretai girdimos ir virš pačios pelkės.

Kol vienos gulbės giesmininkės peri, kitos, neperinčios, laikosi poromis, o temstant atskrenda visas jų būrys – daugiau kaip 30 paukščių.

Vandens telkiniuose daug rupūžių, o ypač gausu varlių. Sutemus jų balsai užgožia netgi paukščius, todėl plovines višteles ir švygždas išgirsti tampa gana sudėtinga. Tuo tarpu šiuo metu labai aktyvios ir gausios ilgasnapės vištelės, kurios girdimos ir dieną.

Vakarop pasirodo daugiau žinduolių. Išeina pasiganyti stirnos, elniai, šernai, maisto ieško lapės, barsukai. Sutemus matyta briedė su dviem jaunikliais. Kanaluose ir vandens telkinių pakraščiuose kaip visada darbuojasi upiniai bebrai. Pietinėje durpyno dalyje aptikti ir vilko pėdsakai.

Reikia paminėti, kad vakarais pelkėje jau labai gausu uodų, o beveik visose drėgnose pavėsingose tankmėse ant augalijos praeinančių gyvūnų tyko ir kraujasiurbės erkės.

Mindaugas Kirstukas


2016 m. gegužės 4 d.

Atšilus orams Tyruliuose prasidėjo tikras pavasaris. Suaktyvėjo ir sugrįžo dar daugiau paukščių, o visoje pelkėje pilna įvairiausios gyvybės.

Vandens telkiniuose jau mažiau migruojančių paukščių. Lizduose tupi rudakakliai kragai, laukiai, gulbės giesmininkės. Iš ančių dažniausiai matomos didžiosios, kai kur – rudagalvės ir dryžagalvės kryklės. Ištisas dienas tai vienur, tai kitur subaubia didieji baubliai, sužvigsi ilgasnapės vištelės, kurios ypač aktyvos leidžiantis saulei. Temstant prie ilgasnapių prisijungia plovinės vištelės ir švygždos.

Prie vandens tekinukų laikosi pavieniai tikučiai, labai aktyvūs perėti besiruošiantys raudonkojai tulikai. Centrinėje pelkės dalyje girdėta didžioji kuolinga, greičiausiai tas pats paukštis pastebėtas ir visai šalia durpynų esančiuose laukuose.

Įvairiose durpyno vietose matomos tetervinų patelės – aktyvios tetervinų tuoktuvės jau baigėsi ir šie paukščiai pradeda perėti. Peri ir gervės – pietinės pelkės dalies šlapiame nendryne rastas lizdas su dviem kiaušiniais.

Dieną paukščiai kiek aptyla, tačiau rytais ir vakarais visa pelkė skamba nuo įvairių žvirblinių paukščių giesmų. Aktyviai kukuoja gegutės, o virš durpyno matytas ir sklandantis mažasis erelis rėksnys.

Tvenkiniuose skamba varlių ir rupūžių balsai, saulės atokaitose mėgsta šildytis paprastosios angys. Kanaluose ir pelkės šlapynėse aktyviai darbuojasi bebrai, atvirose vietose viksvas ir asiūklius skabo stirnos, elniai, briedžiai.

Mindaugas Kirstukas


2016 m. gegužės 3 d.

Vėlyvą rytmetį įvažiuojant į durpyno teritoriją Tyrulių miestelio pakraštyje pasitiko pora pievinių lingių. Dar vieną patiną pavyko pastebėti ir durpyno teritorijoje, tačiau iš plėšriųjų paukščių dabar dažniausiai matomos medžiojančios nendrinės lingės, teritorinius skrydžius atliekantys paprastieji suopiai ir medžiojantys paukštvanagiai, kuriuos skirtingose vietose triukšmingai pro savo ginamas teritorijas palydi pempės, varnos, o iš vieno medyno paukštvanagio patelę išvijo šiuo kaimynu akivaizdžiai nepatenkinta juodoji meleta. Dienos metu dar girdimi pilkųjų meletų balsai, nendrynuose užbaubia didieji baubliai, žvygauja ilgasnapės vištelės. Viename iššienauto nendryno pakraštyje grobio tykojo baltasis garnys ir du pilkieji šio giminaičiai.

Pietinėje durpyno dalyje esančiame šią žiemą suformuotame atvirame plote ilsėjosi apie 150 neperinčių gervių. Vietomis jas bandė vaikyti pempės. Matyt dalis pirmųjų dėčių papildo ir gervių racioną, todėl perėti bandančių pempių bus galima pamatyti ir vasaros viduryje.

Prie sėjikinių paukščių pamėgtų tvenkinių stebėtos dvi poros upinių kirlikų. Viena šių paukščių pora visą dieną laikėsi ant žvyruoto centrinės durpyno dalies keliuko. Tokioje vietoje kirlikai itin gerai slepiasi, ir jei nebūtų balsingi, būtų beveik nepastebimi. Minėtuose tvenkiniuose ir užmirkusių plotų balose triukšmauja ir raudonkojai tulikai, tikučiai, gaidukai ir žaliakojai tulikai. Gaidukai dar laikosi gana nemažais būreliais, o tikučiai ir raudonkojai tulikai neretai kyla ir skraido poromis. Gilesnių balų pakraščiuose kartu su tilvikais slapstosi rudagalvės ir dryžagalvės kryklės. Matyta ir pora šaukštasnapių ančių.

Tyrulių durpyne visą dieną skamba švelnios ankstyvųjų ir žaliųjų pečialindų giesmės, vakarop aktyviau pragysta ir pilkosios pečialindos, strazdai, liepsnelės ir kiti giesmininkai. Visuose didesniuose nendrynuose aktyviai gieda nendriniai žiogeliai.

Vėlyvą popietę į atviras vietas maitintis išlenda žieminio apdaro dar neatsikratę, ir dėl to nelabai išvaizdūs elniai. Dabar jie negali atsispirti žiemą iššienautų nendrynų vietoje šviežiai sužaliavusių viksvų vilionėms. Durpyno pakraščiuose vakarėjant pasirodo ir žalumynų išsiilgę briedžiai.

Gintaras Riauba


2016 m. balandžio 23–24 d.

Tyrulių pelkės vandens telkiniuose būreliais dar laikosi rudagalvės ir dryžagalvės kryklės, didžiosios antys. Aprimus vėjui, ypač vakare ir sutemus, aktyviai žvygauja rudakakliai kragai, girdimi laukių balsai, kartas nuo karto užtrimituoja gulbės giesmininkės ir gervės. Virš durpyno matytas neperinčių gervių būrys – suskaičiuoti 175 individai. Gulbės giesmininkės laikosi poromis, o viename vandens telkinyje – 6 individų būrelis. Sutemose nendrynuose girdėtos pilkosios žąsys. Jos pavienės matomos besimaitinančios Tyrulių durpyną supančiuose laukuose.

Buvo tęsiama didžiųjų baublių apskaita. Jie, kaip ir kiti paukščiai, nėra labai aktyvūs. Baubliai jau užsiėmę lizdines teritorijas, tačiau esant vėsiems orams baubia tik protarpiais, o sutemus ir visai nurimsta. Šį kartą pavyko suskaičiuoti apie 10 patinų. Nėra aktyvios ir švygždos ir plovinės vištelės – girdėtos tik kelios. Tuo tarpu sekliuose nendrynuose nusileidus saulei triukšmauja ilgasnapės vištelės, kurių vietomis yra itin daug.

Tilvikų pelkėje nėra gausu, tačiau jie aptinkami daugelyje vietų, kur telkšo seklaus vandens plotai. Ypač daug perkūno oželių, matyti pavieniai brastiniai tilvikai, raudonkojai tulikai, gaidukai, girdėta didžioji kuolinga. Pempės aktyviai puola virš jų lizdaviečių dažnai pasirodančias nendrines linges.

Be kitų giesmininkų durpyne jau čiulba ankstyvosios pečialindos, matytos pirmosios šelmeninės kregždės, girdėta gegutė. Tiesa, girdėtas ne kukuojantis patinas, o tik patelės balsas. Pelkės medynuose tebetarškina didieji geniai, girdisi juodosios ir pilkosios meletos. Viename iš tvarkymo plotų stebėta tetervino patelė, o eksploatuojamoje durpyno dalyje tarp žemaūgių berželių - 3 patinai.

Sutemus viename iš vandens telkinių kurkė nendrinės rupūžės. Kanaluose aktyviai darbuojasi upiniai bebrai. Ramiai klausantis graužiant medžius, šakas ar plaukiojant juos galima išgirsti daugelyje durpyno vietų. Vakarais atvirose vietose pasirodo pilkieji ir baltieji kiškiai. Valanda po vidurnakčio staugimu trumpai susišaukė du vilkai. Daug jų pėdsakų šiomis dienomis rado kolega Marius Kavaliauskas. 

Mindaugas Kirstukas


2016 m. balandžio 15-17 d.

Balandžio 15–17 d. Tyrulių pelkėje atliktos didžiųjų baublių apskaitos. Jų suskaičiuota kiek mažiau nei ankstesniais metais, tačiau tai buvo tik pirmoji baublių apskaita. Labiau sušilus orams baubliai turėtų būti aktyvesni – kasmet Tyruliuose aptinkamas panašus baubiančių patinų skaičius.

Vandens telkiniuose jau įsikūrę rudakakliai kragai. Jie kaip ir kasmet čia rengia triukšmingas tuoktuves ir dalinasi lizdines teritorijas. Peri pilkosios žąsys, poromis laikosi gulbės giesmininkės. Gulbės giesmininkės aptinkamos ir durpyno apylinkėse – čia laukuose matyti keli šių paukščių būriai po keliasdešimt individų. Durpyne laikosi daug didžiųjų ančių, eurazinių cyplių, nemažai laukių ir rudagalvių kryklių, pavienės rudagalvės ir kuoduotosios antys, stebėtos kelios klykuolės, šaukštasnapės antys, pora mažųjų dančiasnapių.

Paukščių aktyvumas, ypač vakarais ir naktį, kol kas labai priklauso nuo oro sąlygų. Pelkėje naktimis dar dažnos šalnos, o vėjuotu oru paukščiai aptyla. Ramesnėmis naktimis jau švilpčioja švygždos, girdimos plovinės ir ilgasnapės vištelės, aktyviai mekena perkūno oželiai. Daugelis tilvikų – pelkės svečiai, čia apsistojantis tik migracijų metu. Šiuo metu Tyruliuose galima pamatyti gaidukų, griciukų, didžiųjų kuolingų, brastinių tilvikų, tikučių, raudonkojų tulikų. Pastarieji, kaip ir čia perinčios pavienės pempės, jau užsiėmė lizdines teritorijas ir laikosi poromis.

Dar aktyvūs didieji margieji geniai, pilkosios ir juodosios meletos.

Durpyne nuolat medžioja jūrinis erelis, grįžusios nendrinės lingės, matytas vištvanagis ir žuvininkas. Pietinėje durpyno dalyje dar ūbavo naminė pelėda, o prietemoje virš berželių tais pačiais maršrutais nuolat praskrenda perėti besiruošiančios slankos.

Nuolat trimituojančioms pilkosioms gervėms pritaria vis didesnis būrys kitų pačių įvairiausių paukščių. Medynai jau skamba ne tik nuo juodųjų ir amalinių strazdų bei liepsnelių ir karietaičių balsų, bet ir prie jų jau aktyviai prisijungusių neseniai sugrįžusių pilkųjų pečialindų, sodinių devynbalsių ir kitų smulkiųjų giesmininkų.

Mindaugas Kirstukas


2016 m. balandžio 5-7 d.

Tyruliuose girdėtos 3 plovinės vištelės. Rudakakliai kragai aktyviai kovoja dėl teritorijų. Beveik visą dieną aktyvios pilkosios meletos (rasta 14 paukščių), o raudonkojų tulikų poros užsiima perėjimo teritorijas ir atlieka tuoktuvinius skrydžius. Stebėtos 6 poros dar neperinčių  gulbių giesmininkių, jau užsiėmusių lizdines teritorijas. Pelkėje nemažai  migruojančių tilvikinių paukščių: gaidukai, griciukai, jūriniai kirlikai, didžiosios kuolingos, žaliakojai tulikai ir pirmieji, labai ankstyvi šiemet, tikučiai. Virš miško šalia pietinės Tyrulių dalies sklandė juodasis gandras. Pelkėje krauna lizdus ir aktyviai medžioja 4 poros nendrinių lingių, stebėtas suaugęs jūrinis erelis, medžiojo vištvanagis. Šiaurinės dalies tvenkiniuose stebėtos kuoduotosios ir rudagalvės antys, iki 600 eurazinių cyplių, rudagalvės ir dryžgalvės kryklės, šaukštasnapės antys, pora klykuolių, pora didžiųjų dančiasnapių bei keletas mažųjų dančiasnapių. Pakrantėje stebėti 3 baltieji garniai. Labai aktyvios ilgasnapės vištelės.

Eglė Pakštytė


2016 m. kovo 29 d.

Tyrulių durpyne pavasario ženklų vis daugiau. Apypelkio miške žydi ir kvepia žalčialunkis, įdienojus saulės įšildytoje pamiškės pievoje šiluma mėgavosi angis.

Gulbės giesmininkės virš durpyno jau nebeskraido ir tik didžiausiuose atviruose plotuose galima pamatyti vieną kitą šių paukščių porą. Kitos poros šiuo metu radusios prieglobstį tvenkiniuose augančių nendrynų labirintuose ir dabar jau peri. Gervės taip pat jau laikosi poromis, tačiau jos daug "trimituoja" ir girdimos visame durpyne. Visuose vietoj buvusių tankių nendrynų žiemą suformuotuose atviruose plotuose teritorijas užėmusios pempės. 

Seklių tvenkinių pakraščiuose būreliais dar laikosi nemažai rudagalvių kryklių, ir jos šiuo metu gerokai gausesnės už kartu plaukiojančias didžiąsias antis. Viename iš pietinėje durpyno dalyje esančių tvenkinių dienos metu nusileido pilkoji žąsis. Virš tvenkinių skraido rudagalviai kirai, nendrynų pakraščiuose skraidydamos žvalgosi nendrinės lingės.

Vakarop, nurimus vėjui, prie tvenkinių jau galima išgirsti laukių, perkūno oželių, rugakaklių kragų, ilgasnapių vištelių ir didžiųjų baublių tuoktuvinius balsus. Nendrynuose teritorijas jau pasidalinusios ir nendrinės startos. Dviejose skirtingose durpyno vietose stebėti giedantys plėšriųjų medšarkių patinai. Vienas jų įsikūręs centrinėje, eksploatuojamoje durpyno dalyje, kitas - projekto metu suformuotame atvirame plote šiaurinėje durpyno dalyje. Šio ploto pakraštyje esančiame tvenkinyje stebėta pora smailiauodegių ančių.

G. Riauba


2016 m. kovo 26 d.

Kovo 26 d. rytas Tyrulių pelkėje išaušo niūrus ir lietingas. Tik vėliau dieną dangus kiek prašviesėjo ir retkarčiais pasirodydavo prislopinti saulės spinduliai.

Dar prietemoje durpyne pasigirsta pavienių juodųjų strazdų giesmės, kiek aktyviau čiulba amaliniai strazdai. Tarp susipynusių išvartos šaknų šmirinėja karietaitė, tačiau kol kas dar nečiulba. Ryte visame durpyne aktyviai gieda geltonosios startos, viena kita nendrinė starta, įdienojus pasirodė ir pirmoji baltoji kielė. Berželio viršūnėje grobio dairosi plėšrioji medšarkė. Skersai durpyno kartas nuo karto didoku būrių aukštai praskrenda kuosos. Medynuose negausiai tarškina didieji margieji geniai, gana aktyviai klykauja pilkosios ir juodosios meletos.

Pelkės vandens telkiniai jau be ledo, tik pavėsinguose medynuose kanalus dar kausto ledas, o įdubose dar likę šiek tiek sniego. Vandens paukščių nėra daug. Poromis laikosi čia perėsiančios gulbės giesmininkės, virš durpyno praskrenda baltakaktės ir želmeninės žąsys, kurios vakare nusileidžia ir į didžiuosius tvenkinius. Pavienės pilkosios žąsys dieną iš durpyno skrenda maitintis į aplinkinius laukus. Būriais po keliasdešimt laikosi didžiosios antys, kiek mažiau yra rudagalvių kryklių. Dar laikosi būreliai migruojančių mažųjų dančiasnapių. Matyti keli didieji dančiasnapiai, plaukioja kol kas tik pavieniai rudakakliai kragai. Didieji baubliai dar neaktyvūs, tik retkarčiais iš nendrynų tankmės pasigirsta prislopinti ir į baubimą dar mažai panašūs jų balsai.

Į pelkę jau sugrįžo pirmojo nendrinė lingė, laikosi suaugęs jūrinis erelis. Vyksta pempių tuoktuvės, mekena pavieniai perkūno oželiai. Išeksploatuoto durpyno berželiuose matyti du tetervinai, tačiau jų burbuliavimo šį kartą neteko girdėti.

Ko gero dažniausiai pastebimas ir girdimas paukštis Tyrulių durpyne – pilkoji gervė. Jos laikosi poromis ir nedideliais būreliais, o balsai nuolat girdimi įvairiausiose pelkės vietose.

Mindaugas Kirstukas


2016 m. kovo 9-10 d.

Nors pavasaris dar tik prasidėjo, Tyrulių durpyne jau taip pat juntami artėjančio gamtos pabudimo požymiai. Tvenkiniuose ant ledo poromis laikosi gulbės giesmininkės, kurios vėliau čia susikraus lizdus ir perės. Retkarčiais virš pelkės praskrenda didesni gulbių giesmininkių būreliai – tai šiaurinių kraštų paukščiai, pas mus apsistojantis tik laikinai. Tokius keliasdešimties ar net didesnius gulbių pulkus šiuo metu galima pamatyti ne tik laukuose aplink Tyrulių durpyną, bet ir daugelyje kitų Lietuvos vietų. Virš durpyno nuolat skrenda žąsys. Į šiaurę traukiančių baltakakčių ir želmeninių žąsų balsai girdimi ir sutemus. Tuo tarpu pačiame durpyne matyta ir 1 pilkoji žąsis. Apsukusi ratą ji nusileido centrinės durpyno dalies nendrynuose.

Virš durpyno taip pat dažnai praskrenda dirviniai vieversiai, pempės, plikosios gervės. Gervių jau yra ir durpyne – tai iš vienur, tai iš kitur pasigirsta toli sklindantys jų balsai.

Nendrynuose kol kas dar nėra didžiųjų baublių, tačiau ir jie netrukus sugrįš. Vieno baublio balsas jau girdėtas sutemose. Prieš vidurnaktį pietinėje durpyno dalyje ūbavo naminė pelėda, kuri čia pat girdėta ir pernai pavasarį.

Išaušus durpyne paukščiai kiek suaktyvėja. Nedrąsiai čiulba pavieniai juodieji strazdai, prie jų prisijungia pirmieji sugrįžę amaliniai. Visur čiulba didžiosios zylės, joms antrina pavienės mėlynosios, šiaurinės pilkosios, būreliais dar klajoja ilgauodegės. Snapais tarškina didieji margieji geniai, gana aktyviai švilpčioja pilkosios meletos, kurų, kaip ir kasmet, durpyne galima sutikti daugelyje vietų.

Tvenkiniai nuo ledo išsivadavo tik šiomis dienomis, todėl vandens paukščių dar labai nedaug. Pietinėje durpyno dalyje esančiame tvenkinyje maitinosi 4 mažieji dančiasnapiai.

Tikrasis pavasaris Tyrulių pelkėje dar neprasidėjo. Jis ateis labiau atšilus orams.

Mindaugas Kirstukas


2016 m. vasario 11, 18 d.

Gulbės giesmininkės - pirmieji į perimvietes Tyruliuose sugrįžtantys migruojantys paukščiai. Durpyne jų nebuvo tik kiek daugiau nei du mėnesius: paskutiniosios giesmininkės čia matytos dar gruodžio pradžioje, o vasario 11 dieną pietinėje Tyrulių dalyje, šią žiemą senosiose Šimšos ištakose suformuotame atvirame plote, nusileido net 19 šių baltų paukščių. Tikroji žiema Tyruliuose šiais metais užtruko tik 2 mėnesius.

Vasario 18 dieną giesmininkės Tyruliuose jau skraidė poromis ir garsiai trimitavo - tikėtina, kad tokiu būdu poros jau skelbė apie perėjimui užimtas teritorijas.

G. Riauba


2016 m. sausio 8, 28 d.

Sausio pradžioje Tyrulius kaustė gruodas. Visuose didesniuose durpyno plotuose, kur neseniai buvo vykdomi sumedėjusios augalijos ir tankių nendrynų pjovimo darbai, buvo galima pamatyti plėšriąsias medšarkes. Viso centrinėje ir pietinėje dyrpyno dalyje matyti ne mažiau kaip 3 paukščiai, kurie tupėdavo šių plotų pakraščiuose augančių medžių viršūnėse. Prie pietinėje PAST dalyje esančio stebėjimo bokštelio medšarkę vaikėsi paukštvanagis, kurio nagų medšarkė išvengė tik pasislėpusi tankiame krūmų ir nendrių guote. Pakelės beržyne tarp apšarmojusių šakų slapstėsi ir tetervino patelė.

Sausio pabaigoje orai labiau priminė ankstyvą pavasarį. Virš durpyno poromis skraidė krankliai, kai kada nusileisdami kažko palesinėti išpjautame nendryne. Vieno tokio ploto pakraštyje aptikta dar labai lėta, tačiau gyva smailiasnukė varlė - tikėtinas kranklių, plėšriųjų medšarkių, lapių, mangutų ir jau aktyvių barsukų grobis. Šias varles sausio gale tikriausiai pažadino neįprastai šiltas oras ir nendryną sujudinusi technika.

Nuošaliuse durpyno plotuose galima dairytis čia besiilsinčių briedžių. Jų šiuo metu pamėgtas poilsio vietas išduoda ne tik krūvelėse paliekami ekskrementai, bet ir patinų jau numesti ragai.

G. Riauba


2015 m. gruodžio 2 d.

Pietinėje durpyno dalyje prie antrojo bokštelio esančiame tvenkinyje plaukiojo viena gulbė giesmininkė. Netoliese ant ledo tupėjo ir du jūriniai ereliai. Iš viso per dieną Tyrulių durpyno PAST teritorijoje stebėti 3 suaugę jūriniai ereliai - du pietinėje ir vienas centrinėje durpyno dalyje.

G. Riauba


2015 m. spalio 28 d.

Durpyno tvenkiniuose vandens paukščių praktiškai nėra. Tik pietinėje dalyje esančios žemapelkės atviro vandens labirintuose maitinasi pavienės kryklės. Matytas pulkelis praskrendančių didiųjų ančių, 5 gulbės giesmininkės. Sausesniuose plotuose galima sutikti įvairiarūšius zylių būrelius, girdėti pavienių smilginių strazdų ir juodagalvių sniegenų balsai, nuolat skraido krankliai, viename plote nuo žemės pakilo slanka.

Drebulės jau belapės, o beržų lapai likę tik pačiose viršūnėse, todėl sunkiau pasislepia ir kaip vieni iš dažniausiai matomų paukščių įsimena pilkosios meletos. 

Dar girdimi rujojančių briedžių balsai. Vakarėjant vienas jaunas patinas ganėsi Šimšos pakrantės šlaite.

G. Riauba


2015 m. spalio 12 d.

Rytas Tyruliuose ramus ir šaltas - naktį buvo -4. Centrinėje durpyno dalyje ant pakelės medžių pirmojo grobio laukė dvi plėšriosios medšarkės. Daugelis mažesnių tvenkinių pasidengę plonu ledu. Ant jo, viename iš pietinės durpyno dalies tvenkinių, sutūpusios ilsisi apie 40 rudagalvių kryklių. Antys nesureagavo kai virš tvenkinio praskrido jaunas jūrinis erelis. Matyt medžioti čia neketino ir jis. Tvenkinio pakraštyje aižydama ledą maitinosi ūdra.

Po pietų, kuomet saulė visiškai ištirpdė ledą, tame pačiame tvenkinyje apsistojo 15 gulbių giesmininkių ir 4 mažosios gulbės. Viena giesmininkė buvo žieduota spalvotu kakliniu žiedu. Tai 2012 m. Prienų rajone išsiritusi ir užaugusi gulbė (žiedavo J. Morkūnas).

Viename lauke tarp Tyrulių ir Sidarių gyvenviečių buvo apsistoję apie 400 dirvinių sėjikų, panašus skaičius varnėnų ir apie 70 pempių.

G. Riauba


2015 m. spalio 6 d.

Tyrulių durpyne švelnus ruduo. Įdienojus visuose atviruose plotuose dar skraido skėtės ir pavieniai dieniniai drugiai.

Dar palyginti gausiai migruoja įvairūs žvirbliniai paukščiai. Bemaž visuose atviruose, šiais ar praėjusiais metais šienautuose, durpyno plotuose maitinasi pavieniai amaliniai strazdai. Pietinėje pelkės dalyje negausius kryklių, didžiųjų ančių ir cyplių būrelius sklaidė du suaugę jūriniai ereliai. Tvenkinyje maitinosi vienas baltasis garnys ir 4 gulbės giesmininkės.


Šiaurinėje pelkės dalyje, su projekto teritorijoje apsilankiusiais Radviliškio V. Kudirkos pagrindinės mokyklos Gamtotyrininkų būrelio mokiniais išlydėjome, tikėtina, paskutiniąsias Tyrulių gerves - žvilgsniu sekėme gana aukštai praskrendantį 18 paukščių pulkelį. Taip pat pamatėme pro buvusią perėjimo vietą praskrendantį suopį, o laukuose tarp Tyrulių ir Sidarų gyvenviečių stebėjome 7 dirvinius sėjikus.

G. Riauba


2015 m. rugsėjo 26-67 d.

Tyruly +17, saulėtas, beveik vasariškas savaitgalis (maloniai apgavo sinoptikai). Sausra baigėsi ir pelkė šiek tiek atsigauna, bet neišvengiamai ateina ruduo. Su pageltusiomis viksvomis gražiai kontrastuoja spalvingi vaivorų lapai (1). Spanguolės (2) prinoko ir buvo nurinktos (netgi šiek tiek anksčiau, nei prinoko).

Tvarkytuose plotuose išpjautų nendrių pozicijas skuba užimti viksvos (3), o sausesnėse vietose – lepšiai (4).

Skirtingose augavietėse jie aptinkami įvairių spalvų (5; 6; 7), ir mikologai sako, kad tai raudonviršiai  (kislusis, palšasis, ...) Jie kartu su  apypelkio miškuose „pražydusiomis“ musmirėmis (8)  šiek tiek kompensuoja liūdną botaninę įvairovę.

Nuo medžių ir krūmų atkovotą atvirą plotą pamėgo stirnos ir dažnai jame maitinasi (9). Poligono pakraštyje  tarp nukritusių lapų puikuojasi ryškiai žalias statusis atgiris (10),pavėlavę  sporifikuoja miškiniai pataisai (11).

A. Kriaučiūnienė


2015 m. rugpjūčio 27-28 d.

Tyrulio durpyne +26, nyki sausra. Ten, kur pernai telkšojo sunkiai prieinami atviro vandens plotai, dabar plyti saulėje suskeldėjęs dumblas, pripėduotas stirnų ir gervių.

Ir tai yra "oazės", kuriose dar galima aptikti žydinčių augalų. Net nendrynuose dauguma augalų tik vegetuoja ir nedrįsta žydėti, o tie, kurie bandė - žuvo įvairiose stadijose. Ant ilgiau drėgmės turėjusio dumblo žydi pelkiniai lakišiai ir miniatiūriniai, vos 5 cm aukščio gyslotiniai dumblialaiškiai, normaliomis sąlygomis užaugantys iki 1 metro aukščio.

Melioracijos griovyje, kuriame visai nebėra vandens, raudonuoja pelkinio žinginio vaisiai. Tarpinio tipo pelkės pakrūmėse dar žydi pievinės miegalės.

Sausra nebaisi tik viržiams, kurių pasitaiko ir baltų.

Kaitra paskatino rudens uogų nokimą. Jau byra prinokusios bruknės ir nuodingos šaltekšnių uogos, baigia prinokti spanguolės.

A. Kriaučiūnienė


2015 m. liepos 29 d.

Dienos metu Tyrulių durpyno teritorijoje visiškai tylu. Teritorijoje dar perintys žvirbliniai paukščiai kiek pagieda tik po ramesnio lietaus. Šiuo metu lizdus palieka suopių jaunikliai, kurie dar laikosi netoli lizdaviečių ir savo nenorą pradėti savarankišką gyvenimą išreiškia kimiu "kniaukimu". Viena tokia lizdavietė aptikta šiaurinėje durpyno dalyje, prie pat pagrindinio kelio, kita - į pietus nuo tebeeksploatuojamų durpyno plotų. Savo nepasitenkinimą suopiukai reiškia visai be reikalo, nes naujai suformuotuose atviruose plotuose šiuo metu itin gausūs pieviniai pelėnai.

Pietinėje pelkės dalyje ant keliuko su jaunikliu besiganančią elnę nustebino šioje pelkės dalyje dar palyginti retai sutinkamas vietos gyventojas. Pakalbintas žmogus pripažino, kad šiais metais pataisytu keliuku, kitoje Turulių pelkės pusėje gyvenančius pažįstamus pasiekti žymiai patogiau...

Pakelėse ir durpyno plotų pakraščiuose šiuo metu gausiai žydi kanapiniai kemerai, vaistiniai valerijonai ir gausybė kitų skėtinių augalų, kuriuos noriai lanko įvairūs vabzdžiai. Žemiau esančioje nuotraukose - valerijono žiedynas ir plėšrūno-aukos drama: kanapinio kemero žiedyne tykojęs voras sumedžiojo dieninį drugį.

G. Riauba


2015 m. birželio 27-28 d.

Durpyne šilta, +22 , tačiau augalų vegetacija vėluoja. Matyt kaltos šaltos naktys. Pagrindiniai augalinės dangos akcentai – balti švylių ir alpinių kūlingių žiedai.

Pražydo pirmosios vingiorykštės ir kalpokės.

Apypelkio miškuose – orchidėjų metas. Masiškai žydi kiaušininės dviguonės ir dvilapės blandys.

Tarp miškinių pataisų noksta žemuogės, pasitaiko vienišų grybų - lepšių.

Pernai pastatyto bokštelio papėdėje šiais metis žydi jau trys baltijinės gegūnės. Pietinėje durpyno dalyje pabaidytas besimaitinantis juodasis gandras.

A. Kriaučiūnienė


2015 m. birželio 10-11 d.

Tyrulių nendrynuose surastos dar 2 plovinių vištelių perimvietės, o šalia atviresnio plotelio - dar viena raudonkojų tulikų pora vedžiojanti jauniklius. Brastiniai tilvikai jau atsiveda jaunilius prie atviresnio vandens plotelių, į atvirus vandens plotus jau mažiau slapukaudami išplaukia ir rudakakliai kragai su atžalomis. Šiaurinėje durpyno dalyje stebėta pilkoji antis su 6 jaunikliais. Netoliese, virš sutvarkyto atviro ploto, praskrido du tikučiai. Vakare centrinės dalies šlapynėse stebėti ir 5 besišeriantys gaidukų patinai, o pevose šalia pietinės durpyno dalies rasta griciukų pora su jaunikliais. Šviesiuoju paros metu durpyne pastoviai stebimi medžiojantys sketsakaliai.

E. Pakštytė


2015 m. birželio 9 d.

Pelkėje dar labai intensyviai žydi spanguolės, tačiau vietomis jau galima rasti ir užmegstų uogų.

Dienos metu durpyno teritorijoje gieda įprasti žvirbliniai paukščiai, iš šlapesnių plotų plotų aidi gervių porų balsai. Jos gana triukšmingos, nors šiuo metu jau vedžioja dar neskraidančius jauniklius.

Centrinėje eksploatuojamo durpyno dalyje esančiose balose triukšmingai žmogų sutinka upiniai kirlikai - vienu metu čia stebimi 4 suaugę paukščiai, ir pempės. Greta šių balų esančioje pakrantėje aptiktas ir pempių lizdas su 4 kiaušiniais - matomai pakartotinė, gana vėlyva dėtis.
Dumblėtoje pakrantėje maitinosi ir viena didžioji kuolinga. Ji nuskrido tyliai, todėl leidžia manyti, kad tai vienas iš durpyno teritorijoje perinčios poros narys.


Atviruose vandens plotuose dieną sunkiai pastebimi kragai, tačiau šiais metais atviruose vandenyse ženkliai gausesni rudagalviai kirai, skraido ir pavieniai paprastieji kirai bei juodosios žuvėdros.

G. Riauba


2015 m. gegužės 28 d.

L. Raudonikio parengtą naujieną "Gegužės pabaigos ornitologinės naujienos iš Tyrulių" skaitykite čia >>


2015 m. gegužės 23, 24 ir 27 d.

Gegužės 23, 24 ir 27 d. Tyrulių durpyne buvo tęsiamos plovinių vištelių apskaitos. Kadangi orai šiemet nėra palankūs šių paukščių apskaitoms – vakarais stipriai atvėsta arba pučia gana stiprus vėjas, buvo nutarta atlikti daugiau nei įprasta apskaitų ir taip galbūt rasti anksčiau „tylėjusias“ višteles. Toks būdas pasiteisino ir per šiuo tris vakarus pavyko nustatyti 6 plovinių vištelių buvimo vietas. Dvi iš šešių radimviečių buvo naujos, paukščiai ankstesniais metais čia nebuvo rasti. Skaičiuojant plovines višteles taip pat buvo registruojamos ir švygždos. Šių paukščių šiemet rasta mažiau nei pernai – per visą pavasarį buvo girdima ne daugiau kaip 7 švilpčiojantys patinėliai.

Sutemus Tyruliuose galima išgirsti ir kitų paukščių – dar subaubia pavieniai didieji baubliai, žvygteli ilgasnapės vištelės, kartas nuo karto triukšmą pakelia gulbės giesmininkės, taksti bei mekena perkūno oželiai. Pietinėje Tyrulių dalyje girdėtas naminės pelėdos patelės balsas, nuo keliuko durpyne pakilo lelys.

Tiek temstant, tiek auštant durpyne dar aidi smulkių paukščių giesmininkų giesmės, tačiau daugelis sparnuočių šiuo metu užsiėmę kitais rūpesčiais – peri kiaušinius arba jau maitina  jauniklius – pietiniame durpyno pakraštyje stebėtos gervės su dviem jaunikliais, nendrynuose girdėti lizduose maitinamų didžiųjų baublių jaunikliai. Žemiau - gerviukas (Mindaugo Kirstuko nuotrauka).

M. Kirstukas


2015 m. gegužės 6-8 d.

Eglės Pakštytės parengtą naujieną "Tyrulių tetervinai vis dar burbuliuoja" skaitykite čia >>


2015 m. balandžio 10-12 d.

Tyrulių durpyne kol kas pavasaris dar tik prasideda. Jei ne paukščiai, pavasario ženklų matytume visai nedaug – žalumos dar nėra, naktimis oras pelkėje gerokai atvėsta, o kai kur žemės paviršiuje spusteli ir šaltukas.

Nendrynuose jau kuris laikas kaip įsikūrė grįžę didieji baubliai. Ramiu oru pavieniai patinai protarpiais baubia visą dieną, tačiau vakare, ypač temstant, baubliai labia suaktyvėja ir visas durpynas skamba nuo jų balsų. Iš vienos vietos nesunkiai galima išgrsti šešis ar net daugiau patinų. Kitas šiuo metu durpyne dažnas ir labia pastebimas paukštis – rudakaklis kragas. Jie aptinkami kiekviename tvenkinyje nuo vienos iki 5–8 porų. Šiuo metu intensyviai vyksta jų tuoktuvės – įspūdingi rudakaklių kragų balsai aidi visą dieną.

Tvenkiniuose taip pat laikosi pavieniai laukiai, didžiosios antys, nedideliais būreliais apsistoja rudagalvės kryklės, atskrenda pavieniai rudagalviai kirai. Durpyne, kaip ir pridera, gana gausu pilkųjų gervių – vienos jau dalinasi lizdines teritorijas, kitos – klajoja durpyno teritorijoje ir jo apylinkėse, čia maitinasi, dienoja ir nakvoja. Kaip ir pernai, viename tvenkinyje įsikūrė pora gulbių giesmininkių. Prie vandens kiekvieną dieną sukiojasi senas jūrinis erelis.

  

Virš pietinės durpyno dalies kartas nuo karto nuaidi didžiosios kuolingos balsas, miške girdisi paukštvanagio balsas. Durpyne medžioja nendrinės lingės. Jos jau pasiskirstė lizdines teritorijas ir gana aktyviai pasitinka praskrendančias gentaines. Nendryne matyta plėšrioji medšarkė, vakarais visoje pelkėje mekena daugybė perkūno oželių.

M. Kirstukas


2015 m. kovo 7 d.

Visą dieną Tyrulių pelkynuose netyla gervių balsai. Jos garsiai trimituoja, tačiau skraidančių paukščių beveik nesimato. Matyt teritorijas perėjimui jau  užsiėmė pirmieji į Tyrulius sugrįžti suspėję vietiniai paukščiai. Labai triukšmingos ir intensyviai skraido gulbės giesmininkės. Jos tupia ant tvenkinių ledo ar nušienautų nendrynų, dažniausia matomos poromis, arba poros, su pilko apdaro dar nevisiškai atsikračiusiais, pavieniais, jaunikliais. Nuolat įvairiomis kryptimis skraido aplinkiniuose laukuose ir nuošaliuose durpyno plotuose apsistojusios želmeninės žąsys.
Visame durpyne ryte netyla geltonųjų startų giesmės, jau gieda ir didžiosios, mėlynosios, kuoduotosios ir pilkosios zylės, sausas šakas tarškina didieji geniai, pypsi pilkosios ir klega juodosios meletos. Nuolat girdimi masiškai traukiančių dirvinių vieversių balsai, praskrenda vienas-kitas amalinis strazdas. Įdienojus, pietinės dalies miške užgiedojo karietaitė.
Vidurdienį pietinėje durpyno dalyje girdėti ir jūrinių erelių tuoktuvių garsai, paukščių pora tupėjo prie pirmojo paukščių stebėjimo bokštelio augančiuose beržuose. Kiek netikėtai, centrinėje durpyno dalyje, iš plataus ir aukštomis žolėmis apaugusio kelkraščio, pakilo pora kurapkų. Centrinėje durpyno dalyje dar laikosi plėšrioji medšarkė.
Apie 15 val. iš vakariniame teritorijos pakraštyje esančio miško atsklido rujojančių naminių kačių garsus šiek tiek primenantis lūšies patino "riaumojimas", persipynęs su įvairiais urzgimo, šūkčiojimo ir kaukimo balsais. 

G. Riauba


2015 m. vasario 27 d.

Tyrulių paukščiai jau skelbia pavasarį. Visą dieną įvairiose pelkės dalyse girdimi tuoktuviniai vištvanagių balsai. Virš Tyrulių durpyno girdėtas pirmasis šiais metais dirvinis vieversys, praskrido būrys želmeninių žąsų. Net kelis kartus virš durpyno praskrido šūkčiojančios gulbės giesmininkės, kurios durpyne apsistojusios jau nuo praėjusios savaitės. Pelkėje praleidus bent kelias valandas galima išgirsti tiek skrendančių, tiek apypelkio laukuose pailsėti nutūpusių giesmininkių balsus.
Jau labai triukšmingos juodosios meletos. O štai pilkosio dar gana nedrąsios - per dieną jų pypsėjimas, dažnai tik kaip reakcija į juodosios meletos keliamą triukšmą, pasigirdo tik kelis kartus. Kiti geniai dar visiškai tylūs.
Vakare, kai pelkėje jau beveik visiškai sutemo, nuo Šimšos pusės pamiškės sklido intensyvus naminės pelėdos patino ūbavimas.

G. Riauba


2015 m. vasario 23 d.

Tyrulių durpyno tvenkiniai ir dauguma kanalų dar užšalę, todėl jų ledu dar galima patekti ir į pačius nuošaliausius pelkės kampelius. Tačiau kai kuriose kanalų dalyse dar visai neseniai buvusių šalčių padarinių nematyti – dalis jų šią žiemą net nebuvo užšalę, tikriausiai dėl to, kad juos maitina šaltinių versmės.

Augalijos pasaulyje artėjantį pavasarį išduoda tik besiskleidžiantys alksnių ir lazdynų žirginiai, po truputį brinkstantys pumpurai. Paukščių pasaulyje pirmieji pavasario ženklai kiek ryškesni: nuolat matomi ir girdimi teritorijas jau pasiskirstę ir šiuo metu perintys krankliai, virš centrinės durpyno dalies praskrido 7 trimituojančios gulbės giesmininkės, brandesniuose eglynuose girdisi nykštukų giesmelės, o juodgalvės sniegenos jau aptinkamos ne būreliais, o poromis.
Vakarėjant centrinėje durpyno dalyje matytas vienas alksnio žirginius skabantis tetervino patinas.

G. Riauba


2015 m. vasario 3 d.

Tyrulių PAST teritorijoje vilkų ir lūšių apskaitą vykdžiusių Šiaulių MU miškininkų duomenimis, Tyrulių durpyno teritorijoje gali lakytis 2 vilkai.

Šiaurinėje durpyno dalyje, žymint vieno tvarkymo ploto ribas, taip pat buvo aptiktos dviejų vilkų pėdos. Žvėrių įvairovė ir gausa Tyrulių pelkėje tikrai stebina. Tame pačiame plote ant šviežio sniego buvo aptiktos kiškių (greičiausiai baltųjų), lapių, mangutų, stirnų, tauriųjų elnių, šernų ir briedžių pėdos. Sausinimo kanalų krantuose savo pėdas palieka kanadinės audinės, vieno tvenkinio ledo pakraštį pripėdavo prieš keletą dienų juo prabėgusi ūdra, o brandesnio miško sklypo pakraštyje aptiktos kiaunės pėdos.

Temstant kelią pastojo 3 briedžiai: ragus jau numetęs patinas per durpyną vedėsi patelę ir nei pusės suaugusio briedžio dydžio dar nesiekiantį jauniklį.

G. Riauba


2015 m. sausio 14 d.

Viename durpyno centrinės dalies plote, kuriame šią žiemą vykdyti sumedėjusios augalijos šalinimo darbai, ant elektros laidų stebėta grobio besidairanti plėšrioji medšarkė.

Šiaurinėje durpyno dalyje, sausame, beržais beužželiančiame plote, nuo žemės pabaidytas tetervinas. Iki šiol projekto ornitologai šių paukščių tuokvietės Tyrulių durpyno teritorijoje dar neaptiko, nors ankstyvą 2014 m. pavasarį keletą kartų buvo girdėti jų balsai, o skrendantys paukščiai matyti net keliose skirtingose vietose.

G. Riauba


2014 m. lapkričio 6 d.

Tyrulyje tylus ruduo. Triukšmingi šiuo metu tik krankliai. Jų balsai ir virš medžių praskrendančių paukščių sparnų švilpimas lydi visoje durpyno teritorijoje. Specifinių vietų nesirenka ir juodagalvės sniegenos bei įvairiarūšiai klajojančių zylių būreliai, kurių tylūs balsai laiks nuo laiko pasigirsta įvairiuose medžiais apaugusiuose durpyno plotuose. Dažniau nei kitais metų laikais durpyno beržynuose sutinkami mažieji geniai. Jie tylūs, tačiau aktyviai maitinasi, ir jų buvimą išduoda nedrąsus stuksenimas į tręštančius jaunų beržų kamienus.
Buveinėms gerokai išrankesnės tik jerubės. Grynuose lapuotynuose, kurie krentant paskutiniams lapams tapo šviesūs ir reti, šių paukščių neaptiksi. Tačiau pelkės pakraščio medynuose su ryškesniu eglių pomiškiu jerubės randa puikią priedangą nuo plėšrūnų. Vienoje tokių vietų į transliuojamą jerubėms būdingą švilpimą atsiliepė net 4 šalimais užimtas žiemojimo teritorijas ginti nusiteikę patinai. Toks koncertas ramią ir saulėtą dieną skambėjo išties įspūdingai. Tačiau neilgai - visi paukščiai nutilo kiek nuošaliau esančio medžio viršūnėje nutūpus kranksinčiam krankliui. Netoliese, su Šimšos upeliu besiribojančiame pelkės pakraščio eglyne, maitinosi ir grupelė išskristi dar nespėjusių paprastųjų kikilių.
Durpyno tvenkiniuose ančių nesimatė. Piečiausiai esančiuose atviro vandens plotuose, prie naujai pastatyto antrojo stebėjimo bokštelio, plaukiojo dvi gulbės nebylės ir vieniša giesmininkė. Šių tvenkinių pakrantės buvo tiesiog nusėtos baltomis plunksnomis, todėl tikėtina, kad juose visai neseniai svečiavosi gerokai daugiau didelių baltų paukščių. 

Tyrulių apylinkių laukuose pilkąsias gerves pakeitė čia apsistojusios gulbės giesmininkės. Viename vakarinio pelkės pakraščio žiemkenčių lauke, ties Pakapės gyvenviete, buvo susitelkę net 280 šių paukščių. Temstant skrendančių giesmininkių balsai aidėjo virš centrinės durpyno dalies, tačiau į atvirus plikos durpės plotus jos nesileido.

G. Riauba


2014 m. rugsėjo 14, 19-20 d.

09.14 Tyruliuose nakvynei leidosi iki 1500 gervių. 09.19-20 pelkėje nakvojo jau iki 2000 paukščių. Paukščiai pradeda skristi į nakvynės vietas jau nuo 16 val., masinis suskridimas vyksta tarp 19 ir 20 val.
09.19 centrinėje Tyrulių dalyje, eksploatuojamame plote, buvo apsistojęs būrelis dirvinių sėjikų (E. Drobelis)
Pelkėje pamažu daugėja gulbių giesmininkių, laukuose pasirodė pirmosios želmeninės žąsys.
Prasidėjo briedžių ruja.
Tyruliuose gana aktyviai medžioja migruojantys paukštvanagiai ir vištvanagiai.

E. Pakštytė


2014 m. rugsėjo 15 d.

Dieną Tyrulių apylinkėse klega laukuose apsistojusių gervių pulkai. Vien Sidarių kaimo apylinkėse suskaičiuota apie 500 ražienose, ganyklose ir išdirbtos žemės plotuose besimaitinančių gervių. Paukščių trikdymo čia praktiškai nėra, gervės vangiai reaguoja net į sustojusius automobilius, o kartu su gervėmis laukuose ganosi stirnos ir gulbės giesmininkės.

Šiaurinėje tyrulių pelkės dalyje aptikti dviejų lūšių pėdsakai. Pasak durpyne besilankančių vietos gyventojų, susidūrimai su lūšimis Tyruliuose dažnesni nei su vilkais, kurie čia retkarčiais taip pat stebimi.

Didžiuosiuose durpyno tvenkiniuose vandens paukščių nėra daug: nendrynų pakraščiuose grobio tyko didieji baltieji garniai, vienur kitur pakyla didžiosios antys, jauniklius dar vedžioja čia perėjusios gulbės giesmininkės. Nuošaliuose sekliuose durpyno vandenyse galima aptikti būreliais besilaikančių rudagalvių kryklių, viename iš tokių tvenkinių stebėta ir pora šaukštasnapių ančių.

G. Riauba


2014 m. rugsėjo 8 d.

Į Tyrulį žengia ruduo. Oro temperatūra +20, saulėta, tačiau augalų vegetacija sparčiai eina į pabaigą. Dar galima užtikti paskutinius kanapinio kemero ir miškinio skudučio žiedynus.

Nendrynus puošia karklavijų uogos, vietomis -  vėlyvi žiedai. Apypelkio miškuose dygsta piengrybiai pūkuotės.

Botaninių radinių stoką kompensuoja zoologiniai: durpyno keliukais šokuojantys kiškiai, čia pat šmirinėjanti lapė ir vidury dienos aidintis rujojančių elnių baubimas.

A. Kriaučiūnienė


2014 m. rugpjūčio 20-21 d.

Iki 600 gervių jau renkasi nakvynei Tyrulių durpyne. Gervės pradeda skristi iš aplinkinių laukų  į nakvynės vietas gana anksti - apie 17 val., bet didieji būriai atskrenda tarp 19 ir 20 val. Nakvynei paukščiai renkasi atviresnius durpyno plotus centrinėje bei pietinėje dalyse. Kai kurie paukščiai praleidžia durpyno teritorijoje ir didesnę dienos dalį.


Centrinėje durpyno dalyje pastoviai maitinasi kukutis.


Nedideliuose vandens telkinukuose maitinasi rudgalvių kryklių būriai (iki 60 paukščių). Nendrynuose nakvoja tūkstantiniai kregždžių būriai. Daugiausia tai migruojančios  langinės kregždės, bet yra ir šelmeninių. Vakare virš durpyno dar medžioja nemažai čiurlių.
Laukuose aplink durpyną maitinasi mažieji ereliai rėksniai, stebima daug migruojančių nendrinių bei pievinių lingių, skraido paprastieji suopiai. Stebėti du sketsakaliai. Kaip visuomet, teritorijoje nemažai pilkųjų bei baltųjų garnių.

E. Pakštytė


2014 m. rugpjūčio 17-22 d.

Tyruly skleidžiasi paskutiniai vasaros žiedai: pievinės miegalės, pelkinės mandrauninkės. Miškinės sidabražolės žydi ne tik miškuose, bet ir pelkėse. Ant plikų nesvetingų durpių pražydo baltosios saidros, tebežydi viržiai, o pagrioviais - valerijonai.

Durpyną paliekant vasarai, žiedus pamažu keičia vaisiai. Poligonų prieigas budriai saugo varnalėšos, kibiomis sėklomis paženklindamos kiekvieną, bandantį prasmukti. Šlapiose vietose neatsargaus prisilietimo laukia pelkiniai lakišiai. Prikibusios prie rūbų, kailio ar plunksnų šių augalų sėklos nukeliauja į naujas augimvietes, kartais įveikdamos didžiulius atstumus. Įspūdingus pelkinio skiautalūpio ir blandies žiedynus pakeitė egzotiški vaisiai, nokinantys begalę ypatingai smulkių  sėklų.

Tarpinio tipo pelkėse noksta spanguolės, apypelkio miškuose – šermukšniai ir bruknės, vietomis – nuodingos vilkauogės. Po sausros pasirodė pirmieji grybai – lepšiai ir oranžinės ūmėdės.

Durpyno keliukais zujantys automobiliai nėra draugiški aplinkai. To nežinojo per kelią šliaužusi angis...

A. Kriaučiūnienė


2014 m. liepos 19 d.

Tyruly prinoko avietės ir vaivorai.  Dar galima aptikti paskutinius, nuo karščio išblukusius  baltijinių gegūnių žiedynus.  Nieko įdomaus nežadančiuose nendrynuose slepiasi pelkiniai skiautalūpiai, pakrūmėse – kiaušininės dviguonės.

Sudarkytų buveinių fone skėtinių širdažolių žiedai atrodo prabangiai ir netikėtai. Įspūdingi ir stačiojo atgirio "žiedai" - gemaliniai pumurai, kuriais šis pataisas vegetatyviškai dauginasi. Lapų pažastyse bręsta geltoni sporofilai, išskiriantys atgirį iš kitų pataisų, išauginančių sporines varputes.

Degradavusių aukštapelkių buveinėse pražydo pirmieji viržiai, juodos durpės fone šviečia smulkūs pievinio lino žiedeliai. Labiausiai netikėta - pietryčių Lietuvos smėlynams būdinga paprastoji karlina.

Pavėsyje +29. Paukščiai tyli. Briedžių tik pėdsakai. 25-o poligono vandens telkinyje tingiai plauko giesmininkių gulbių šeimyna su šešiais jaunikliais, 43-iame poligone pabaidytos 2 gervės. Skraido strėliukės ir drugiai – melsviai, spungės, dilgėlinukai.... Iš laukų “priklydęs” ir pražydęs rapsas aitriu kvapu prisiviliojo ropinį baltuką.

A. Kriaučiūnienė


2014 m. liepos 5-6 d.

Per vasaros karščius durpyne gana tylu, paukščiai ir žvėrys aktyvesni ryte, vakare ar sutemose. Saulėtą dieną virš tamsių durpių temperatūra pakyla iki +32 °C. Vidurdienį dar čiulba pavienės didžiosios ir mažosios krakšlės, juodagalvės ir rudosios devynbalsės, pilkosios pečialindos, geltonosios startos, kartais užkukuoja gegutė. Vandens telkiniuose grobio tyko pavieniai didieji baltieji garniai, pakrantėse laikosi krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai. Virš durpyno praskrenda traukiančių pempių, varnėnų būriai.

Viena gulbių giesmininkių pora šiaurinėje durpyno dalyje vedžiojasi jauniklius, tačiau didesnę dalį laiko praleidžia nendrynuose. Čia pat slepiasi ir rudakakliai kragai, laukiai, antys. Durpyne be gulbių giesmininkių su jaunikliais šeimynos laikosi dar dvi šių paukščių poros. Panašu, kad jos neperėjo arba perėjo nesėkmingai. Durpyne rastos dar pavasarį sudraskytos arba nugaišusios gulbės giesmininkės liekanos.

Virš durpyno matytas sketsakalis, senas jūrinis erelis ir žuvininkas.

Temstant paukščiai giesmininkai suaktyvėja, čiulba strazdai, devynbalsės ir kiti žvirbliniai paukščiai. Sutemus durpyne galima išgirsti kurkiant lelius, labai retai, bet dar subaubia didieji baubliai. Pelkėje galima rasti pavienių angių, tačiau tokiu karštu oru jos labai vikrios ir greitai sprunka artinantis žmogui. Tinkamose buveinėse angys gana dažnos. Sutemose į atviras durpyno vietas patraukia briedžiai, elniai, maitinasi kiškiai ir lapės.

Sausose durpėse beveik po kiekvienu kelmu įsikūrusius skruzdėlės, tačiau čia pat duobutėse jų „laukia“ skruzdžių liūtai.

M. Kirstukas


2014 m. liepos 3 d.

Klampiose žemapelkėse gervės vedžioja jau užaugusius jauniklius, dumblėtose tvenkinių pakrantėse galima pamatyti dar kol kas negausius migruojančių tilvikinių paukščių būrelius. Žmogų kiek arčiau prisileidžia tik upiniai kirlikai čia vedžiojantys dar neskraidančius savo jauniklius.

Užmirkusiuose durpynuose ir aukštapelkių fragmentuose skleidžiasi pirmieji apskritalapių saulašarių žiedai. Durpyne jos auga ir ant plikos durpės ir ant griovių pakraščiuose vandenyje mirkstančių kelmų. Kai kuriose durpyno vietose greta saulašarių auga ir nedidukai kiminų gniužulėliai - tai pati ankstyviausia atsikuriančios aukštapelkės stadija.

Pietinėje Tyrulių durpyno dalyje daugelis magistralinių griovių yra nuolat pilni vandens, tad čia susiformavusios turtingos vandens ekosistemos. Šiuo, dalį 9 ir 8 tvarkymo sklypų juosiančiu kanalu, dienos metu praplaukė dvi ūdros.

G. Riauba


2014 m. birželio 28 d.

Atsikuriančios durpyno pelkės puošiasi egzotiškomis spalvomis: pražydo pirmosios pelkinės glindės. Visus duburius,  smulkius kanalus ir atviro vandens "akytes" tirštai okupavę baliniai ir paprastieji skendeniai, kurie jau baigia nužydėti.

Pelkinė glindė                                                                                Paprastasis skendenis

Greta jų skleidžiasi pirmieji mažažiedžių vandens lelijų žiedai. Žydi ir kvepia puokštinės poraistės,  paprastosios šilingės, pelkinės trindažolės, kalpokės, pelkinės usnys ir lipikai. Tebežydi spanguolės, vietomis  jau nokinančios uogas.

Mažažiedė vandens lelija                                                                                                              Žydi spanguolės

Apskritalapės saulašarės žvilga klastingais lašeliais, kantriai laukdamos grobio. Dalį šio grožio godžiai slepia tamsiai žalias nendrynas. Iš tolo matomi tik baltapūkiai švyliai (lieknasis ir siauralapis) ir alpinės kūlingės. 10-ame poligone pastatyto bokšto papėdę papuošė baltijinė gegūnė ir dvilapė blandis.

Baltijinė gegūnė                                                                                                     Dvilapė blandis

 8-ame poligone iš kiminų patalo pabaidyta elnė,  virš 10-o skraidė nendrinė lingė. Gausiai skraidė akliai, gyliai ir kiti neatpažinti entomologiniai objektai. Apypelkio miškuose dygsta geltonosios ūmėdės ir nevalgomi, bet fotogeniški raudoni grybukai.

Geltonoji ūmėdė

Žydi apskritalapės kriaušlapės ir žaliuoja miškiniai pataisai. Ant žole apaugusio apleisto keliuko žydi septynios baltijinės gegūnės ir netyčia prinoko trys žemuogės.

Apskritalapė kriaušlapė                                                                                       Baltijinė gegūnė

Andželika Kriaučiūnienė


2014 m. birželio 10-12 d.

Paukščių triukšmas durpyne nurimo. Paukščiai maitina ir vedžioja jauniklius. Į atvirus vandenis rudakakliai kragai išsiveda jauniklius, vakarop nedrąsiai išplaukia kai kurios gulbės giesmininkės su vadomis. Kitų jaunikliai, matyt, dar nespėję ūgtelti, tad paukščiai dar tebesislapsto nendrynuose.
Atsikuriančioje durpyno dalyje susirenka maitintis brastinių tilvikų bei upinių kirlikų šeimynos ir besišeriantys rudagalvių kryklių patinai. Nendrinės lingės taip pat maitina palikuonis. Vakarais dar aktyviai gieda didžiosios bei mažosios krakšlės, bet sutemus vištelių jau negirdėti. Gervių jaunikliai jau dideli, bet tėvai dar stengiasi juos paslėpti.
Viename iš šiaurinės durpyno dalies tvenkinių laikas nuo laiko 'paloja' mažasis baublys.
Durpyno žinduoliams irgi atsakingas jauniklių auginimo metas. Sunerimusi lapė sunkiai sugaudo įsisiautusius lapiukus, baltojo kiškio jaunikliai, dar visiškai mažučiai, irgi nejaučia jokio pavojaus. Sutemus į atviresnes vietas išeina briedės su palikuonimis, o vienas jaunas briedis kasdien ganosi projekto metu sutvarkytame plote šalia naujojo stebėjimo bokšto.

Durpyne baigia nužydėti alpinės kūlingės, o sutvarkytame plote šalia stebėjimo bokšto žydi lieknasis švylis.

E. Pakštytė


2014 m. gegužės 21 d.

Viename iš šiaurinės dalies tvenkinių gulbės giesmininkės jau vedžioja jauniklius (stebėta viena vada su 6 jaunikliais).

Centrinėje durpyno dalyje ant kelio ir pakelės berželių tupinėjo kultupys. Pietiniame PAST pakraštyje stebėti du žuvininkai ir jūrinis erelis: vienas žuvininkas sėkmingai žuvavo tvenkinyje ir su grobiu nuskrido link Tyrulių pelkės masyvo, antrasis tuo pat metu palydėjo praskrendantį jūrinį erelį. Prie buvusios geležinkelio sankasos aptikta česnakė.

Durpyne žiedus sukrovė pirmosios tekšės.

G. Riauba


2014 m. gegužės 10-11 d.

Neperinčios gervės (apie 200 individų) nakvoti renkasi toje pačioje vietoje (10 tvarkymo plote), pavieniai paukščiai laikosi įvairiose durpyno vietose.
Pietinėje durpyno dalyje abi dienas stebėtas vapsvaėdis, matyta sugrįžusi volungė. Visame durpyne gausiai čiulba įvairūs žvirbliniai paukščiai, stebėti pavieniai tikučiai, gaidukai, keli tamsieji tilvikai ir du žaliakojai tulikai. Prietemoje ir sutemus aktyvūs perkūno oželiai, skraido slankos. Virš šiaurinės durpyno dalies matytos 5 praskrendančios didžiosios kuolingos, 1 pelėsakalis. Pietinėje durpyno dalyje ryte iš beržynėlio pakilo 3 tetervinai - 2 patinai ir 1 patelė.
Durpyno tvenkiniuose jau peri rudakakliai kragai, laukiai.
Naktį nuo keliuko pabaidytas lelys ir mažasis apuokas.

M. Kirstukas


2014 m. gegužės 9 d.

Dieną durpyno beržynuose labai intensyviai gieda ankstyvosios pečialindos, jų yra labai daug ir visur. Virš eksloatuojamos durpyno dalies sklandė pievinės lingės patinas. Girdėta sodinė devynbalsė, upinis žiogelis, lyjant lietui iš toliau atsklido griežlės balsas. 10-tame tvarkymo plote dienos metu laikosi apie 250 gervių. Ten pat matytas sketsakalis.

Anksčiau šis plotas buvo visiškai užžėlęs nendrėmis ir krūmais. Praėjusią žiemą visa sumedėjusi augalija ir sausi nendrių stiebai buvo išpjauti. Antrojoje nuotraukoje už gervių matosi neišpjauta nendryno dalis.

G. Riauba


2014 m. balandžio 26-27 dienos

Pietinėje durpyno dalyje esančioje pievoje vakarais susirenka apie 90 gervių, visai šalia jų ramiai maitinasi jaunas briedis, dvi stirnos, o temstant pasirodo ir būrelis šernų. Neperinčių gervių galima matyti ir dieną, jos laikosi po kelias ar keliolika.
Baubliai baubia ištisą dieną, tačiau temstant jie suaktyvėja ir tuomet visame durpyne jų galima priskaičiuoti apie 20. Apie 21 val. prie baublių prisijungia ir švygždos.
Vakarais suaktyvėja ir ilgasnapės vištelės, kurių durpyne tikrai gana daug, tačiau sutemus jų balsus daug kur užgožia kvarkiančios varlės.
Durpyno vandens telkiniuose nuolat girdimi tuoktuviniai rudakaklių kragų balsai, plaukioja didžiosios antys, cyplės, rudagalvės ir dryžagalvės kryklės.
Dar gana aktyvios pilkosios meletos.
Kadangi dabar vyksta kiškių ruja - juos labai nesunku pastebėti, tiek baltieji, tiek ir pilkieji kiškiai dažnai neskubėdami liuoksiant keliukų, o kartais vartosi ant smėlėto kelio tiesiog prieš automobilį.

M. Kirstukas


2014 m. balandžio 24-25 dienos

Durpyne kuriasi mažiausiai dvi poros upinių kirlikų.
Į perimvietes grįžo kiauliukės ir didžiosios krakšlės.
Centrinėje durpyno dalyje apsistoję migruojantys žaliakojai tulikai, tikučiai ir tamsieji tilvikai.
Centrinėje durpyno dalyje tuoktuvinius skrydžius demonstruoja pievinių lingių pora.
Teritorijoje medžioja 5-6 jūriniai ereliai.
Tvenkinukuose triukšmauja sugrįžę mažieji kragai, poromis plaukioja kuoduotosios ir rudagalvės antys.
Ramiomis naktimis aktyvios švygždos.
04-25 vakare durpyno teritorijoje girdėta lūšis.

E. Pakštytė



Kviečiame visus prisidėti prie Tyrulių pelkės gamtos dienoraščio pildymo. Jūsų stebėjimų su nuotraukomis ar be jų laukiame el. paštu gintaras.riauba@birdlife.lt

Projekto komanda.

Teritorijos ir tvarkymo plotų schema >>