Įvyko paskutinis Tyruliai-Life projekto stebėsenos komiteto posėdis

2017 m. lapkričio 29 d. įvyko penktasis, paskutinis projekto Stebėsenos komiteto posėdis. Projekto vykdytojai stebėsenos komitetui pristatė galutinius pasiektus rezultatus apibendrindami viso projekto metu pilnai įgyvendintas veiklas, pasidžiaugė projekto veiklų metu įvykdytomis užduotimis. Visi pasiekti rezultatai buvo pristatyti pranešimuose pagal atskiras veiklos sritis.

Džiugina, kad 2013-2017 m. botaninio ir ornitologinio monitoringo rezultatai rodo, jog baigiantis projektui pastebimas teigiamas atliktų gamtotvarkos darbų poveikis augalams ir paukščiams. Visuose tvarkymo plotuose skirtingai gausiai aptikta pelkinių augalų rūšių, kurios, pašalinus nendrių ir sumedėjusių augalų konkurenciją, plinta projekto veiklų teritorijoje, atkurdamos pelkinių augalų bendrijas. Didžiausią ir greičiausią teigiamą poveikį pelkės atkūrimui turėjo nendrių ir sumedėjusios augalijos šalinimas jų vegetacijos metu. Po nendrių išpjovimo ėmė augti viksvos, o ataugančios nendrės jau yra retesnės. Vykdant projektą rastos 4 augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: statusis atgiris, lieknasis švylys, baltijinė ir raudonoji gegūnės. Teritorijoje pagausėjo didžiųjų baublių ir plovinių vištelių, taip pat ir švygždų. Didžiojo baublio vietinės populiacijos padidėjimui įtaką padarė tvarkymo darbų metu vykdytas nendrynų pjovimas juostomis, padidėjo tinkamų perėti buveinių skaičius ir plotas. Projekto įgyvendinimo metu plovinių vištelių ir švygždų gausa Tyrulių PAST didėjo, nes pagerėjo ir jų perėjimo sąlygos ir pačios teritorijos ištirtumas. Projekto metu vykdyti tvarkymo darbai (nendrynų ir sumedėjusios augmenijos šalinimas, nendrynų pjovimas juostomis) suformavo palankesnes sąlygas daugelio kitų paukščių rūšių perėjimui. Tą atspindi išaugusi ne tik didžiojo baublio, plovinės vištelės, švygždos, bet ir rudakaklio krago, raudonkojo tuliko, perkūno oželio, paprastosios pempės ir kitų rūšių vietinės populiacijos gausa, o taip pat ir stabili gulbės giesmininkės, nendrinės lingės bei kitų rūšių gausa. Gervių rudeninės migracijos intensyviausiu laikotarpiu Tyrulių pelkėje vienu metu suskaičiuojama iki 1400 migruojančių ir apsistojančių pilkųjų gervių. Iš viso čia peri 16 į ES Paukščių direktyvos I priedą įrašytų paukščių rūšių.

Didelio susidomėjimo sulaukė trečioji, galutinė Tyrulių pelkės ekosistemų paslaugų įvertinimo ataskaita, kurioje siekiama įvertinti kokią naudą visuomenei teikia Tyrulių pelkė. Šis projekto metu vykdytas ekosistemų vertinimas yra pirmas toks atliktas Lietuvoje. Vertinime nustatyta, kad Tyrulių teritorija teikia net 19 ekosistemų paslaugų. Preliminari viso vertinto ekosistemų paslaugų komplekso santykinė vertė, atsižvelgiant į šio komplekso dydį ir analogiškų kompleksų gausumą (prieinamumą) Lietuvos teritorijoje gali siekti apie 941 Eur/ha per metus, arba nuo 3,26 mln. Eur visai projekto teritorijai per metus.

Pasibaigus posėdžiui, stebėsenos komiteto nariai apsilankė projekto teritorijoje, kur apžiūrėjo ir įvertino naujai įrengtas ir specialiomis plastikinėmis „spraustlentėmis“ sutvirtintas užtvankas. Taip pat buvo apžiūrėti ir įvertinti projekto pratęsimo metu, 2017 metų rudenį sutvarkyti plotai.

Stebėsenos komitetas patvirtino pateiktą viso projekto metu vykdytos veiklos ataskaitą, atliktų buveinių tvarkymo darbų ataskaitą, teritorijos botaninio monitoringo ir ornitologinio monitoringo ataskaitas bei galutinę ekosistemų paslaugų vertinimo ataskaitą. Su visomis ataskaitomis galite susipažinti čia:

Augalijos monitoringo ataskaitos pristatymas

Ekosistemų paslaugų įvertinimo ataskaitos pristatymas

Paukščių monitoringo ataskaitos pristatymas

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu atliktų buveinių tvarkymo darbų pristatymas

Projekto įgyvendintų veiklų pristatymas