2018 metų pabaigoje Lietuvos ornitologų draugiją (LOD) pasiekė žinia, kad Europos Komisija patvirtino galutinę Europos Sąjungos LIFE+ programos remiamo projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“ LIFE12 NAT/LT/001186 ataskaitą. Daugiau nei ketverius metus trukusį projektą LOD įgyvendino kartu su partneriu UAB “Didysis tyrulis” siekdama paspartinti ne vieną šimtmetį galinčius trukti natūralius pelkės atsikūrimo procesus. Šio projekto tikslas buvo pagerinti sąlygas Tyrulių pelkėje aptinkamoms gamtos vertybėms, ypač čia saugomoms paukščių rūšims ir taip padėti užtikrinti ilgalaikę bei efektyvią apsaugą, taip pat mažinti klimato kaitą.

Pagal Europos Komisijos (EK) LIFE Programos finansavimo taisykles, pabaigus kiekvieną projektą privaloma tvarka turi būti parengiamas saugomo objekto „After-LIFE“ apsaugos planas. Tai nėra tik formalus reikalavimas, nes pasibaigus projektui, EK siekia jog projekto metu pradėti darbai būtų tęsiami, kartu užtikrinant pasiektų rezultatų tęstinumą. Atitinkamą dokumentą Lietuvos ornitologų draugija parengė užbaigus „Tyrulių pelkės atkūrimo darbai, įgyvendinant Lietuvos durpynų užpelkinimo iniciatyvą“ („Tyruliai – LIFE“, LIFE12 NAT/LT/001186). Besidominančius paukščių apsaugai svarbios teritorijos – Tyrulių pelkės, ateitimi, kviečiame susipažinti su parengtu dokumentu.

Nors Tyrulių pelkės atkūrimo darbai jau pasibaigė, kasmetinė tradicija kartu su padėjėjais iš Tyrulių bendruomenės  skaičiuoti  nakvynei pelkėje susirenkančias gerves buvo pratęsta. Rugsėjo 21 d. vakare prie Tyrulių bendruomenės namų susirinko būrelis jaunųjų tyruliečių, prie mūsų prisijungė Tytuvėnų regioninio parko ekologė su savanore iš Italijos bei Šiaulių mokytojos. Pasiskirstę į tris grupes patraukėme į stebėjimo punktus pelkės pietinėje, centrinėje ir šiaurinėje dalyse.

Gegužės 25 d. LOD ornitologai S. Skuja ir E. Pakštytė bei botanikos specialistė A. Kriaučiūnienė, kaip ir kasmet, kartu su Tyrulių bendruomenės žmonėmis, moksleiviais iš Tyrulių bei Šiaulėnų dalyvavo naktinėje ekskursijoje po Tyrulių pelkę. 

2017 m. lapkričio 29 d. popietę Tyrulių miestelio bendruomenei pristatėme užbaigto projekto rezultatus. Susirinkusiems gyventojams papasakojome apie visas įgyvendintas veiklas, ypatingą dėmesį skyrėme šios teritorijos paukščių ir augalų monitoringo ataskaitoms bei atliktų pelkinių buveinių tvarkymo darbų pristatymui. Pasidžiaugėme Tyrulyje gausėjančiais ne tik paukščiais ir retaisiais augalais, bet ir spanguolynais, kitais uogienojais.

2017 m. lapkričio 29 d. įvyko penktasis, jau paskutinis projekto Stebėsenos komiteto posėdis. Projekto vykdytojai stebėsenos komitetui pristatė galutinius pasiektus rezultatus apibendrindami viso projekto metu pilnai įgyvendintas veiklas, pasidžiaugė projekto veiklų metu įvykdytomis užduotimis. Visi pasiekti rezultatai buvo pristatyti pranešimuose pagal atskiras veiklos sritis. Posėdyje pristatyta ir galutinė Tyrulių pelkės ekosistemų paslaugų įvertinimo ataskaita.

Įpusėjus lapkričiui Tyruliuose buvo pilnai baigti atvirų pelkės plotų formavimo, iškertant sumedėjusią augaliją (C.2 veikla) darbai. Projekto pratęsimo metu papildomai buvo numatytas dar 30 ha plotas, kuriame iškirtus medžius būtų formuojamas atviras pelkės plotas, tinkamas paukščiams ne tik perėti, bet ir būriuotis migracijų metu. Toliau tęsiant darbus, buvo tvarkomas dar 34 ha plotas, o viso projekto metu sutvarkytas plotas apima 278 ha.

2017 m. lapkričio mėn. buvo išleistas Naujiesiems 2018 metams skirtas projekto sieninis kalendorius "Metai Tyrulių pelkėje“. Naujasis kalendorius parengtas siekiant padaryti jį išties informatyviu ir įdomiu, todėl jame pateikiamas ne tik įprastiems kalendoriams būdingas turinys su iliustracijomis, bet ir svarbiausių, kiekvienam metų laikotarpiui būdingų, projekto veiklų bei Tyrulių pelkės gamtinės aplinkos aprašymai. Šį kartą aprašymuose surasta vietos ir projekto rezultatų pristatymui, nes 2017 buvo paskutinieji projekto veiklų įgyvendinimo metai ir projekto metu planuotos įgyvendinti veiklos jau pabaigtos.

Lapkričio mėnesį pabaigti naujų užtvankų įrengimo darbai visose papildomai numatytose tam vietose. Užtvankos buvo įrengtos, atsižvelgiant į priežiūros komiteto posėdžio metu parengtą protokolą, siekiant užtikrinti geresnes pažeistų pelkinių buveinių atsikūrimo sąlygas. Užtvankų kiekis ir jų įrengimo vietos iš anksto buvo suderinti ir pateikti susitarime su EK dėl projekto veiklų pratęsimo. Iš viso papildomai buvo įrengtos 23 dviejų tipų užtvankos.

Spalio pabaigoje užbaigti atvirų pelkės plotų pakartotinio šienavimo (C.5 veikla) darbai tvarkymo plotuose. Visi šie plotai nušienauti trečią kartą, kaip ir numatyta susitarime su EK dėl šio LIFE projekto veiklų pratęsimo. Nendrynai, kiti aukšti žolynai buvo pjaunami naudojant specialius pjovimo įrenginius, sumontuotus ant traktorių. Tokiu būdu buvo tvarkoma teritorija, kurios  bendras plotas sudaro 113 ha.

Nendrynų tvarkymo darbai, kurie buvo suplanuoti vandens apsemtuose plotuose, jau pilnai užbaigti. Dar spalio mėnesio pradžioje pabaigtas nendrynų juostų vandens apsemtuose plotuose pjovimas (C.3. veikla). Nendrynai čia buvo pjaunami naudojant specialią tam pritaikytą techniką.

Jau pačioje spalio mėnesio pradžioje pilkosios gervės pasitraukė iš Tyrulių pelkės. Pirmomis spalio dienomis čia stojo visiška tyla. Atskiri pavieniai gervių pulkeliai dar pasirodydavo pelkės apylinkėse, bet ilgai nebeužtrukdavo. Jas pakeitė gulbės giesmininkės, kurių palaipsniui vis daugėjo. Ir štai, spalio 23 dieną laukuose šalia Tyrulių pelkės jau maitinosi ir ilsėjosi net apie 500 gulbių giesmininkių.

Šiais metais, tęsdami tradiciją, į rudeninę migruojančių gervių apskaitą pakvietėme Tyrulių bendruomenės savanorius, prie kurių noriai prisijungė šios bendruomenės pirmininkė Ona Aksinavičienė, mokiniai iš Radviliškio miesto V. Kudirkos pagrindinės mokyklos gamtotyrininkų būrelio kartu su savo mokytoja Vilma Sprudzaniene ir, žinoma, Tytuvėnų regioninio parko ekologė Deima Pranckūnienė.

Kaip ir kiekvieną rudenį, Tyruliuose vykdomos migruojančių ir sustojančių nakvynei pilkųjų gervių apskaitos. Jų metu skaičiuojami visi nakvynei į Tyrulių durpyną suskrendantys paukščiai. Šiais 2017 metais buvo vykdytos trys apskaitos: rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje ir antroje šio mėnesio pusėje.

Europos Komisija atsižvelgė į Lietuvos ornitologų draugijos prašymą pratęsti projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“ (LIFE12 NAT/LT/001186) vykdymą trimis mėnesiais. Projekto pabaiga – 2017 lapkričio 30 d. 

Šių metų gegužės 10-11 dienomis Tytuvėnuose įvyko projekto seminaras, kuriame dalyvavo daugiau nei dešimties institucijų, suinteresuotų išeksploatuotų durpynų ir stipriai pažeistų pelkių tvarkymu, atstovai. Iš viso seminare dalyvavo 33 asmenys, tarp kurių buvo ir du pelkių atkūrimo specialistai iš Baltarusijos, kurie pasidalino jų šalyje sukaupta nebenaudojamų durpyno renatūralizavimo patirtimi.

Socialinių mokslų kolegijoje įvykęs Aplinkos ministerijos kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra organizuotas informacinis renginys „LIFE mugė/LIFE 25“ sulaukė virš 130 dalyvių. LIFE programos 25-mečio proga sveikinimo žodį tarė Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris ragino aktyviau rengti LIFE paraiškas klimato kaitos mažinimo ir aplinkos politikos valdymo tobulinimo srityse.

Kaip ir kasmet, šių metų pavasarį, Tyrulių miestelio bendruomenė ir LOD sekretoriatas surengė jau tradiciniu tapusį renginį „Naktiniai Tyrulių pelkės balsai“. Šįkart su bendruomenės nariais susitikome pirmąjį gegužės penktadienį – laikotarpiu, kuomet Tyrulių pelkės šlapynėse sutemose, ar net ir dienos metu, galima išgirsti daugelį pelkėje perinčių paukščių rūšių.

Balandžio 26-27 d. Lietuvoje lankėsi ir veiklų įgyvendinimą įvertino Europos Komisijos (EK) atstovas, atsakingas už projekto „LIETUVOS PAŽEISTŲ DURPYNŲ TVARKYMAS, ĮGYVENDINANT TYRULIŲ PELKĖS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOS TERITORIJOS (PAST) ATKŪRIMO DARBUS“, Nr. LIFE12 NAT/LT/001186. priežiūrą, Laszlo Becsy bei „LIFE+“ aplinkos programos finansininkė Anna McClintock. Už projekto įgyvendinimą atsakinga Lietuvos ornitologų draugija supažindino EK atstovus su Tyrulių pelkėje vykdytų praktinių teritorijos gamtinių buveinių tvarkymo...

Seminaras įvyks š. m. gegužės 10-11 d. Tytuvėnuose, viešbutyje „Sedula“ (adresas: Skogolio k., Tytuvėnų sen., Tytuvėnai, Kelmės raj., Lietuva, http://www.sedula.lt). Registracijos pradžia 9.30.

Seminaras organizuojamas įgyvendinant „LIFE+“ aplinkos programos projektą „LIETUVOS PAŽEISTŲ DURPYNŲ TVARKYMAS, ĮGYVENDINANT TYRULIŲ PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ (PAST) ATKŪRIMO DARBUS“, Nr. LIFE12 NAT/LT/001186.

Praėjusią žiemą Tyrulių pelkės PAST (PAST – paukščių apsaugai svarbi teritorija) LOD tęsė pelkinių buveinių atkūrimo veiklas, kuriomis buvo siekiama projekto rengimo metu išskirtuose tvarkymo plotuose formuoti tikslinėms šios saugomos teritorijos paukščių rūšims tinkamas buveines. Įvairiomis projekto metu įgyvendintomis gamtotvarkos priemonėmis buvo siekiama didžiausiame išeksploatuotame šalies durpyne aplinkos sąlygas tikslingai formuoti taip, jog čia galėtų gyventi maksimaliai skaitlingos perinčių didžiųjų baublių ir švygždų, bei gausias rudenines sankaupas čia formuojančių pilkųjų gervių populiacijos.

Vasario 2 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė pelkių diena. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija pristato apžvalginę knygelę apie vieną iš didžiausių Lietuvoje Tyrulių pelkę, kurioje šiuo metu vykdomas LIFE+ programos finansuojamas projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos atkūrimo darbus”. Knygelė išleista siekiant supažindinti visuomenę su Tyrulių pelkės istorija, jos gamtinėmis vertybėmis ir įgyvendintais gamtotvarkiniais darbai, kurių dėka buvo siekiama pagerinti buveinių sąlygas šioje teritorijoje perintiems bei migruojantiems nykstantiems paukščiams. Pagrindinis dėmesys skirtas Tyrulių pelkės saugomoms rūšims, kurių gausa nulėmė teritorijos priskyrimą Europos saugomų gamtinių teritorijų Natura 2000 tinklui. 

Sumedėjusios augalijos iškirtimas Tyrulių pelkės plotuose (C.2 veikla) yra tik pirmasis darbų etapas, nes vėliau juose buvo atliekami pelkinių buveinių atsikūrimui palankaus hidrologinio režimo atkūrimo darbai (C.1 veikla).
Kadangi visoje durpyno teritorijoje šiuo metu yra išlikęs gana tankus sausinimo kanalų tinklas, ir didelė šių griovių dalis savo funkciją gerai atlieka, daugelyje išeksploatuotų ir aplestų durpyno plotų pelkinių buveinių formavimuisi tinkamų sąlygų nėra. Šiuose plotuose vyrauja skurdi augalija, o kai kur žemės paviršiuje vyrauja plika durpė.

2016 m. vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje projekto darbų vykdytojai tęsė 2014 m. pradėtus buveinių tvarkymo darbus, kurių metu užpelkėjusiuose plotuose dar augalijos vegetacijos metu buvo pakartotinai šienaujami nendrynai (projekto C.5 veikla). Jais siekiama sumažinti tankių nendrynų plotus, siekiant viksvų bendrijų atsikūrimo juose.

2016 metais prie Tyrulių durpyne vykdomų gamtotvarkos darbų pagaliau prisijungė pati gamta. Po lietingos vasaros melioracijos grioviai prisipildė vandens, vietomis patvino ir tapo neįveikiami, apsunkindami patekimą į stebimus plotus. Tvarkomų plotų paviršių fragmentiškai apsėmė vanduo. Pelkėjimui svarbaus vandens nebeišgarino iškirsti medžiai ir krūmai. Tai leido atsigauti arba naujai įsikurti šlapžemių rūšims, formuojančioms pelkinių augalų bendrijas. Teigiamus pokyčius sustiprino iškirstos medienos ir šakų surinkimas ir išgabenimas iš sutvarkytų plotų. Pelkės paviršių sudaranti durpė negavo papildomų biogenų ir išliko pakankamai rūgšti ir palanki pelkių augalams. Atviruose plotuose vyksta akivaizdūs augmenijos pokyčiai.

2016 m. gruodžio mėn. buvo išleistas Naujiesiems 2017 metams skirtas projekto sieninis kalendorius "Metai Tyrulių pelkėje“. Naujasis kalendorius parengtas siekiant padaryti jį išties informatyviu ir įdomiu, todėl jame pateikiamas ne tik įprastiems kalendoriams būdingas turinys su iliustracijomis, bet ir svarbiausių, kiekvienam metų laikotarpiui būdingų, projekto veiklų bei Tyrulių pelkės gamtinės aplinkos aprašymai. Šį kartą aprašymuose surasta vietos ir projekto rezultatų pristatymui, nes 2017 – paskutinieji projekto veiklų įgyvendinimo metai, ir dauguma projekto metu planuotų įgyvendinti veiklų jau pasibaigusios.

Ramų rugsėjo 23 vakarą buvo vykdoma jau ketvirtoji migruojančių pilkųjų gervių apskaita Tyrulių pelkėje. Šiuokart dalyvauti apskaitoje pakvietėme Tyrulių žmones. Prie skaičiavimo prisijungė ir Tytuvėnų bei Dubysos regioninių parkų ekologai su būreliu gražaus jaunimo.

18 val., pasiskirstę į tris grupes bei išsiaiškinę gervių skaičiavimo metodiką, pradėjome skaičiavimą iš trijų skirtingų pelkės vietų. Toks skaičiavimo būdas labai pasiteisino...

2016 m. birželį buvo išleistas antrasis projekto lankstinukas, kuriame pateikta atnaujinta projekto teritorijos schema su informacija apie įgyvendintas buveinių tvarkymo ir kitas praktines veiklas. Leidinyje taip pat aprašytos Tyrulių pelkės PAST aptinkamos saugomos paukščių rūšys - didysis baublys, švygžda, pilkoji gervė, gulbė giesmininkė ir plovinė vištelė.

Paskutinįjį gegužės penktadienį įmonėje UAB „Didysis tyrulis“ ir projekto teritorijoje lankėsi Radviliškio rajono Šiaulėnų M. Šikšnio gimnazijos moksleiviai.  Idėja surengti tokią ekskursiją gimė gimnazijos geografijos mokytojai Virgilijai Gustienei, kuri lankėsi ir gegužės 13 dieną  surengtoje ekskursijoje „Naktiniai Tyrulių pelkės balsai 2016“.

Praėjusio penktadienio (gegužės 13 d.) vakare Tyrulių bendruomenės centre susirinko gausus būrys Tyrulių miestelio gyventojų ir svečių, panorusių geriau pažinti kaimynystėje plytinčios Tyrulių pelkės gamtos vertybes. Į renginį „Naktiniai Tyrulių pelkės balsai“ vietos gyventojus sukvietė Lietuvos ornitologų draugija, kuri su partneriu UAB „Didysis tyrulis“ nuo 2013 m. Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje įgyvendina ketverių metų trukmės projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus“.

Visus, besidominčius gamta kviečiame į naktinę ekskursiją po Tyrulių pelkę, kuri yra Europinio saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dalis. Ekskursiją ves Lietuvos ornitologų draugijos gamtininkai, jos metu susipažinsime su naktiniais gamtos balsais. Renginio metu taip pat papasakosime apie tai, kuo vertinga Tyrulių pelkė, kokie jos atkūrimo darbai yra vykdomi, bus galimybė pamatyti nesenai sukurtą filmą „Atgimstanti Tyrulių pelkė“.

Š. m. balandžio 9 d. Kaune vykusio Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių visuotinio susirinkimo metu jo dalyviai buvo supažindinti su nuo 2013 metų vykdomo projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas įgyvendinant Tyrulių PAST atkūrimo darbus“ eiga.

Balandžio 6 d. Tytuvėnų regioninio parko darbuotojai  suorganizavo renginį, skirtą pasaulinei Žemės dienai. Šio renginio metu vaikai nuo pačių mažiausių iki gimnazistų žaidė įvairius žaidimus, dainavo, rašė Žemei laišką, klausėsi paskaitos apie paukščius bei dalyvavo viktorinoje. Atvyko Kelmės, Raseinių, Radviliškio rajonų savivaldybių vyriausieji specialistai – ekologai, Tytuvėnų miesto, bei apylinkių seniūnai, darbuotojai.

2016 m. kovo 31 d. įvyko trečiasis projekto Stebėsenos komiteto posėdis. Projekto vykdytojai komitetui pristatė jau pasiektus rezultatus ir planuojamas įgyvendinti veiklas, paaiškino, kokie projekto veiklos pakeitimai gali būti reikalingi ateityje tuo atveju, jei suplanuotų darbų nepavyktų įgyvendinti dėl prastų oro sąlygų.

Vasario 2 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė pelkių diena. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija pristato dokumentinį filmą apie vieną iš didžiausių Lietuvoje Tyrulių pelkę, kurioje šiuo metu vykdomas LIFE+ programos finansuojamas projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių PAST atkūrimo darbus” (PAST – paukščių apsaugai svarbi teritorija). Filmas sukurtas siekiant supažindinti visuomenę su Tyrulių pelkės gamtinėmis vertybėmis ir vykdomu projektu, kurio metu siekiama pagerinti buveinių sąlygas šioje teritorijoje perintiems didiesiems baubliams ir švygždoms, bei migracijų metu apsistojančioms pilkosioms gervėms.

Praėjusį rudenį ir šią žiemą projekto darbų vykdytojai tęsė pradėtus buveinių tvarkymo darbus, kurių metu iš tvarkymo plotų buvo šalinama sumedėjusi augalija ir mažinamas tankių nendrynų plotas. Šie darbai buvo pradėti dar 2015 m. liepos mėnesį, kuomet C.5 veiklai išskirtuose plotuose, buvo pradėti kirsti dar vegetuojančių nendrių stiebai. C.5 veikla – nendrių iškirtimu užpelkėjusiuose durpyno plotuose – siekiama mažinti tankių nendrynų užimamas durpyno teritorijas, tokiu būdu gerinant buveinių sąlygas tokių nendrynų vengiantiems paukščiams (pavyzdžiui didiesiems baubliams) ir sutankėjusių nendrių stelbiamiems pelkių augalams. Be to, šia veikla formuojamos ir palaikomos atviro tipo buveinės, kurios yra svarbios tokiems Tyrulių durpyne migracijų metu apsistojantiems paukščiams kaip pilkosios gervės, gulbės giesmininkės ir žąsys. Dėl šios priežasties siekėme, kad atkuriamų atvirų buveinių plotai būtų kuo didesni, o esant galimybei, panašiomis savybėmis pasižyminčius greta esančius plotus buvo stengiamasi sujungti pašalinant tarp jų augančias ir šiuos plotus suskaidančias aukštesnių medžių juostas.

2015 m. gruodžio mėn. buvo išleistas Naujiesiems 2016 metams skirtas projekto sieninis kalendorius "Metai Tyrulių pelkėje“. Naujasis kalendorius, kaip ir išleistas praėjusiais metais, parengtas siekiant padaryti jį išties informatyviu ir įdomiu, todėl jame pateikiamas ne tik įprastiems kalendoriams būdingas turinys su iliustracijomis, bet ir svarbiausių, kiekvienam metų laikotarpiui būdingų, projekto veiklų bei Tyrulių pelkės gamtinės aplinkos aprašymai.

Šių metų lapkritį UAB „Didysis tyrulis“ darbuotojai viename iš Tyrulių pelkės tvarkomų plotų įrengė pirmąsias užtvaras, kurios skirtos iš tvarkymo ploto ištekančio vandens sulaikymui. Šiais darbais buvo pradėta viena iš praktinės gamtosaugos veiklų – hidrologinio režimo atkūrimas (C.1 veikla), kuria siekiama išeksploatuotuose ir apleistuose buvusio durpyno plotuose atstatyti pelkėdarai palankų drėgmės režimą.

Šių metų spalio 6 dieną projekto teritorijoje Tyrulių pelkėje lankėsi Radviliškio V. Kudirkos pagrindinės mokyklos Gamtotyrininkų būrelio mokiniai ir jų vadovė mokytoja V. Sprudzanienė. Ekskursiją lydėjo ir Tyrulių miestelio bendruomenės pirmininkė O. Aksinavičienė. Projekto metu tvarkomų Tyrulių durpyno plotų biologines vertybes tiriantys gamtininkai E. Pakštytė, A. Kriaučiūnienė ir G. Riauba ekskursantus supažindino su projekto tikslais, jo įgyvendinimo ypatumais, biologinėmis vertybėmis ir šiuo metu vykdomomis gamtotvarkos priemonėmis.
Moksleiviai apsilankė stebėjimo bokštelyje, su projekto botanike-eksperte mokėsi atskirti atsikuriančiuose pelkės plotuose augančius pelkės augalus ir tipiškas jų bendrijas.

18:10. Sėdžiu automobilyje, šiaurinėje pelkės dalyje. Ramu, gervių dar nėra. Keista, pernai dalis paukščių atskrisdavo jau popiet. Dabar gi, apvažiavau visą teritoriją – tyla. Prie pat durpyno pabaidžiau vištvanagį su grobiu (pasigavęs naminį karvelį), paukštis kilo bandydamas išlaikyti nelengvą naštą. Nepavyko – karvelis krito žemyn, o čia iš kažkur ir antras vištvanagis atsirado. Palikau juos – išsiaiškins. Dabar laukiu suskrendančių gervių. Dieninę durpyno tylą ima keisti vis aktyvesnis vakarinis gyvenimas. Aplink trakši liepsnelės ir karetaitės,  vis dažniau pasirodo būreliai kikilių. Po dieninės mitybos laukuose nakvynei paukščiai renkasi ramesnius Tyrulių sąžalynus. Aplink automobilį šmirinėja lapė...

Šių metų liepos pirmąją savaitė Tyrulių durpyno tvenkiniuose pradėti nendrynų tvarkymo darbai - praktinės gamtosaugos priemonė, kuri projekto paraiškoje aprašyta kaip C3 veikla. Šia priemone siekiama sekliuose tvenkiniuose augančius ištisinius nendrių sąžalynus formuoti taip, kad padidėtų jų, kaip specifinės šlapžemių buveinės, ekologinė talpa. Tuo pačiu tvenkiniuose sumažės bendras tankių nendrynų plotas ir seklesnėse tvenkinių vietose pagerės sąlygos įsukurti viksvoms ir kitoms, tvarkymo plotuose rečiau sutinkamoms žemapelkių augalų rūšims, kurias šiuo metu nendrės nustelbia. Nendrių stiebai specialiomis savaeigėmis nendriapjovėmis nupjaunami po vandeniu, nes tai yra vienintelis efektyvus būdas sumažinti nendrių atžėlimo galimybę. Nendrių stiebus jų vegetacijos laikotarpiu nupjaunant po vandeniu jos neatsistato mažiausiai kelerius metus, todėl šios veiklos poveikis bus ilgalaikis.

Smagu, kad žinios apie Tyruliuose vykdomus darbus pasiekia vis platesnę auditoriją mūsų šalyje. Apie Tyrulius, atgimstančią paukščių šalį, vykdomus jos atstatymo darbus, bendravimą su bendruomenę ir net apie gerus bebrų darbus Tyrulių pelkėje, š.m. gegužės 30 d. kalbėjome Lietuvos radijo laidoje „Gamta – visų namai“.

Nuo pat ryto apžiūrime tvarkymo darbų plotus. Pradedam nuo šiaurinio Tyrulių durpyno pakraščio. Jau pirmame apžiūrimame plote pakeliam gervių porą, kurios elgesys parodo, jog ji buvo su jaunikliu. Netrukus išgirstame ir jo balsą, tačiau sausinimo griovys neleidžia prie jo prisiartinti. Sutvarkytame plote šeimininkauja ir pempių pora.

Apžiūrint kitą tvarkymo plotą, mus pasitinka didžiojo baublio balsas, sklindantis iš pakraštyje likusių nendrynų ploto. Gervių nerimo balsai išduoda jų perimvietę. Toliau lankome sutvarkytą pylimą tarp dviejų tvenkinių. Atvirame plote ir vėl stebimos pempės, poilsiui sutupia rudagalvių kirų pulkelis, pabaidytą dryžgalvės krykles patelę nusiveja trys patinėliai.

Projekto vykdytojams nuolat tenka bendrauti su vietos bendruomenės nariais, besidominčiais kuo vertinga Tyrulių pelkė, kokie darbai joje vykdomi. Tad Lietuvos ornitologų draugija, atsiliepdama į šį susidomėjimą, suorganizavo naktinę ekskursiją po Tyrulių apylinkes ir pelkę. Šis renginys taip pat buvo skirtas Europinio saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 dienai paminėti. Smagu, kad atvėsęs oras ir begrasinantis prapliupti lietus neišgąsdino entuziastų ir į renginį susirinko nemažas būrys Tyrulių gyventojų, projekto partnerio UAB „Didysis tyrulis“, Tyrulių seniūnijos atstovai...

Tyruliuose - paukščių perėjimo metas. Didžioji dalis rudakaklių kragų išplaukia į atvirus vandenis jau po vieną, nors kelios vėlyvesnės poros vis dar puikuojasi vienas prieš kitą. Jauniklius jau vedžiojančios pempės nusiteikę itin agresyviai – puola ir veja ne tik įsibrovėlius į jų teritoriją, bet ir savus gentainius. Šiemet, tvarkymo darbų metu atvėrus naujus plotus, perinčių pempių skaičius durpyne šoktelėjo beveik dvigubai. Paukščiai įsikūrė netgi prašienautų nendrynų atviresniuose ploteliuose, ant susiformavusių kupstų.

Kviečiame paminėti Europinę Natura 2000 dieną ir visus, besidominčius gamta, prisijungti prie ekskursijos po Tyrulių apylinkes ir pelkę, kuri įvyks š.m. gegužės 15 d. Ekskursiją ves Lietuvos ornitologų draugijos gamtininkai. Renginio metu sužinosite apie Tyrulių pelkės gamtines vertybes, kokie jos atstatymo darbai yra vykdomi, susipažinsite su naktiniais gamtos balsais.

Šiemet jau kovo pabaigoje–balandžio pradžioje buvo galima matyti, kad Tyrulių durpyne, kaip ir kasmet, vėl įsikūrė rudakakliai kragai. Tiksliau, durpyne susiformavusiuose sekliuose vandens telkiniuose. Nuo balandžio pradžios girdėjosi aktyvūs teritorijas besidalijančių paukščių balsai. Maža to, šį pavasarį perėti liko daugiau šių paukščių porų negu būdavo iki šiol: kone visuose tvenkiniuose įsikūrė bent po vieną, bet daugelyje po kelias rudakaklių kragų poras. Nors išsamūs apskaitų rezultatai dar bus tikslinami, preliminariais duomenimis, šiemet Tyruliuose liko perėti ne mažiau 25 rudakaklių kragų porų. Manome, jog tai vykdytų gamtotvarkos darbų rezultatas, nes prapjautos nendrynų juostos suformavo idealias sąlygas rūšies perėjimui.

Praėjusią žiemą Tyrulių pelkės PAST (Paukščių apsaugai svarbi teritorija) toliau vyko projekto „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas įgyvendinant Tyrulių PAST atkūrimo darbus“ buveinių tvarkymo veiklos. Žiemos sezonui suplanuoti tokie darbai, kurių šiltuoju metų laiku įgyvendinti nėra įmanoma ne tik dėl neįprastų reikalavimų nendres ir sumedėjusią augaliją šalinančiai ir iš plotų išvežančiai technikai, bet ir dėl to, kad botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose vykdomiems buveinių tvarkymo darbams galioja LR Vyriausybės patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“, kuriose nurodoma, jog tokio pobūdžio darbai gali būti vykdomi tik pakankamai įšalus gruntui. Šis reikalavimas apsprendžia tai, kad tvarkymo plotuose mechanizuotas nereikalingos augalijos šalinimas ir išvežamas gali būti atliekamas tik kurį laiką nusistovėjus pakankamai šaltiems orams. Tačiau nei ši, nei pirmųjų projekto įgyvendinimo metų žiema, nebuvo pakankamai šaltos, todėl šių veiklų įgyvendinimo laikotarpis ir 2014-2015 m. žiemą buvo gana trumpas. Intensyviausiai nendrių ir sumedėjusios augalijos šalinimo veiklas (projekto C2 ir C4 veiklos) įgyvendinantys rangovai dirbo 2015 m. vasario mėnesį, nes jau nuo kovo pirmosios dienos sumedėjusios augalijos šalinimas tvarkomoje Tyrulių PAST teritorijoje draudžiamas ir pagal miško kirtimo taisykles.

Besibaigiant 2014 metams buvo išleistas Naujiesiems, 2015 metams, skirtas projekto sieninis kalendorius "Metai Tyrulių pelkėje“. Naujasis kalendorius parengtas siekiant padaryti jį išties informatyviu ir įdomiu, todėl jame pateikiamas ne tik įprastiems kalendoriams būdingas turinys su iliustracijomis, bet ir svarbiausių, kiekvienam metų laikotarpiui būdingų, projekto veiklų bei Tyrulių pelkės gamtinės aplinkos aprašymai. 

Pasikeitusios upių vagos, išnykę mažesni upeliai bei šaltiniai, nuskurdinta augalija ir gyvūnija, vandens trūkumas ir stipresni neigiami klimato kaitos padariniai. Tai ne fantastinio filmo scenarijus, o pasekmės, kurias jaustume, jei pažeistume pelkes. Kadaise jos užėmė dešimtadalį pasaulio sausumos teritorijos, o dabar belikę vos trečdalis tiek – 3 proc. Gamtosaugininkai perspėja, kad vaikydamiesi ekonominės naudos ir trumpalaikių tikslų, pelkes naudodami tik durpių išgavimui, savo vaikams ir anūkams galime palikti gerokai skurdesnį kraštovaizdį ir dideles dėl to kylančias problemas. Vasario 2-ąją yra švenčiama tarptautinė Pelkių diena. GRYNAS.lt domisi, kokį vaidmenį gamtoje pelkės atlieka, kuo jos naudingos ir kas būtų, jei pelkių nebeliktų.

1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. 2013 m. rugsėjo mėn. duomenimis konvenciją yra pasirašiusios 168 šalys, kuriose yra 2161 Ramsaro objektai, užimantys bendrą 2 056 821 km² plotą.

Įgyvendindama ES aplinkos finansinės programos LIFE+ finansuojamą projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“, Lietuvos ornitologų draugija skelbia konkursą nendrių ir sumedėjusios augalijos išpjovimo ir išvežimo iš tvarkomų Tyrulių pelkės ploto darbams. Šių darbų tikslas - sumažinti tankių nendrynų plotą ir sumedėjusios augalijos plitimą sausose durpyno teritorijose ir užmirkusiuose plotuose, kuriuose jau vyksta pelkinių buveinių atsikūrimas.

Vasaros antroje pusėje Tyrulių durpyne stojusią tylą rudeniop vėl sudrumstė gervių trimitavimas, rytais ir vakarais nustelbiantis net ir nenuilstantį elnių maurojimą.  Pirmieji dideli gervių būriai čia pasirodė rugpjūčio viduryje. Rugpjūčio 20-21 d. vykdytų apskaitų metu virš 600 paukščių rinkosi nakvynei atviresniuose durpyno plotuose. Panašus gervių skaičius tuomet nakvojo ir Sulinkių bei Tytuvėnų tyrelio durpynuose. Jau rugsėjo pradžioje paukščių būriai sparčiai didėjo – rugsėjo 14 d. nakvynei Tyruliuose leidosi iki 1500 paukščių, o rugsėjo 20 d. – iki 2000.

Šių metų rugsėjo 19 dienos popietę Lietuvos ornitologų draugija Tyrulių miestelio bendruomenę ir svečius sukvietė į renginį "Tyrulių pelkės atstatymas: vertybės ir planuojami darbai". Susitikimo metu buvo pristatytos LOD kartu su UAB "Didysis tyrulis" įgyvendinamo projekto "Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų atkūrimo darbus" tikslai ir vykdomos veiklos, supažindinta su pirmaisiais projekto metais atliktais tyrimais bei jų rezultatais. Pristatymus apie Tyrulių pelkės botanines ir ornitologines vertybes bei pelkių apsaugos problemas parengė trys projekto darbuotojai. 

Šių metų rugpjūčio mėnesį buvo pradėti apsemtuose Tyrulių durpyno plotuose esančių nendrynų tvarkymo darbai. Nendrės specialia amfibija pjaunamos 2-4 m pločio juostomis tarp jų paliekant apie 10 m pločio neliesto nendryno plotus, siekiant sukurti nedidelius nendrynų fragmentus. Šia veikla siekiama padidinti šio tipo buveinių ekologinę talpą, pagerinant sąlygas čia perintiems didiesiems baubliams (viena iš tikslinių projekto paukščių rūšių) ir vandens paukščiams. Iš viso tokiu būdu dar šiais metais planuojama sutvarkyti bemaž 180 ha šiai veiklai išskirtų tvarkymo teritorijų, kuriose bus siekiama išpjauti apie 20 ha vandenyje ir pakrantėse augančių nendrynų.

Šių metų birželio-liepos mėnesiais buvo vykdomi Tyrulių durpyno šiaurinėje dalyje esančio priešgaisrinės apsaugos kelio tvarkymo darbai. Šie keliai, kuriais dažniausiai naudojasi durpyno teritorijoje besilankantys poilsiautojai, vietos gyventojai ir miškininkai, yra svarbūs dėl to, jog gaisro atveju leistų pasiekti nuošaliausias durpyno teritorijas. Tačiau pastaraisiais metais šie keliai nebuvo prižiūrimi, todėl daugelyje vietų buvo sunkiai pravažiuojami dėl susidariusių duobių, kurios lietingu laikotarpiu prisipildydavo vandens. Be to, kai kuriose vietose kelias buvo per siauras, kad juo galėtų važiuoti didesnės autotransporto priemonės.

Įgyvendindama ES aplinkos finansinės programos LIFE+ finansuojamą projektą „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus“, Lietuvos ornitologų draugija skelbia konkursą nendrių išpjovimo darbams apsemtuose plotuose (tvenkiniuose). Šių darbų tikslas - sumažinti apsemto nendryno plotą ir pagerinti buveinių sąlygas vandens ir pakrančių paukščiams.

Šių metų gegužės 21-23 dienomis projekto partneris UAB "Didysis tyrulis" viename iš tvarkymo sklypų įrengė pelkės lankytojams skirtą bokštelį, kuriame vėliau atsiras ir stendas su informacija apie Tyrulių pelkę ir jos gamtines vertybes, bei įgyvendinamą projektą. Bokštelis įrengtas prie 10 numeriu pažymėto tvarkymo sklypo, kuriame praėjusią žiemą buvo įgyvendinta sumedėjusios augalijos ir nendrių šalinimo veikla.

Nuo šiol Tyrulių durpyno tvarkymo veiklų efektyvumu besidomintys asmenys visą informaciją apie paukščių rūšių stebėsenos rezultatus gali rasti interaktyviame ArcGIS Online žemėlapyje. Ateityje panašiu būdu planuojame pateikti ir informaciją apie buveinių stebėsenos rezultatus.

Projekto „Tyrulių pelkės atkūrimo darbai, įgyvendinant Lietuvos durpynų užpelkinimo iniciatyvą“ interneto svetainėje www.tyruliai-life.lt pradėjo veikti rubrika „Gamtos dienoraštis“, kurią pildyti gali visi pelkės teritorijoje apsilankę gamtos stebėtojai. Šiais duomenimis siekiama papildyti žinias apie projekto teritorijos gamtinę aplinką, todėl joje bus talpinami Tyruliuose apsilankiusių gamtos stebėtojų duomenys apie visus pastebėtus aktualius gamtos pasaulio pokyčius.

Kovo 30-31 d. Priešpaskutinę kovo dieną Tyruliuose maloniai glostė saulutė ir pasitiko ilgesingas gervių trimitavimas. Gervių balsai čia aidi visą dieną, o vakarop nustelbia visus kitus garsus. Kaip ir rudakaklių kragų „giesmės“, nors giesmėmis jas sunku pavadinti – garsai niekuo nenusileidžiantys ilgasnapių vištelių žviegimui. Čia lengvai išgirsi abu garsus: rudakakliai kragai dalinasi tais pačiais tvenkiniais, kaip ir ilgasnapės vištelės. Rudakaklių kragų čia daug – ne mažiau dvidešimties porų. Kragai dar neperi, plaukioja poromis, dalijasi teritoriją, bet suskaičiuoti juos – ne pati lengviausia užduotis: į atviro vandens plotus paukščiai išplaukia nedažnai, o kai kuriuose tvenkiniuose ir to atviro vandens nesimato, mat viską dengia tankus nendrynas.

Nors migruojantys paukščiai šiuo metų laiku nieko nestebina, o paukščių stebėtojai būdami gamtoje siekia pamatyti pirmuosius vienos ar kitos paukščių rūšies migrantus, tačiau kai kurie įprastų migruojančių paukščių stebėjimo faktai taip pat gali būti įdomūs. Ypač tais atvejais, jei šie faktai susiję su nauja papildoma informacija, kuri gaunama pasitelkiant naujausius technologinius sprendimus.

Atlikus pirmuosius buveinių tvarkymo darbus Tyrulių durpyne jau galima pasidžiaugti ir pirmaisiais šio darbo rezultatais - suformuotame atvirame žemapelkės plote vasario 27 d. apsistojo pora gulbių giesmininkių, kurios šiame plote stebėtos ir vasario 28 d. bei kovo 4 dieną. Tvarkymo darbai gulbių pasirinktame plote jau nebus vykdomi, todėl tikimės, kad ši pora čia pasiliks perėti. Buveinė joms atrodo tinkama - yra pakankamai atviro vandens plotų, gausu įvairių seklių įlankų, kanalų, o pavasarį suvešėjusi pakrančių augalija suteiks galimybes šiems paukščiams pasislėpti.

2014 m. vasario 13 d. Radviliškio rajone Jonaitiškių kaime įvyko pirmasis projekto priežiūros komiteto narių posėdis. Be projekto vykdytojų atstovų jame dalyvavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Tytuvėnų regioninio parko, Šiaulių miškų urėdijos, Tytuvėnų miškų urėdijos ir Tyrulių seniūnijos atstovai. Susirinkimo pradžioje buvo pristatyti projekto tikslai, laukiami rezultatai, aptartos numatytos vykdyti veiklos. Vėliau buvo diskutuojama vietos gyventojų bendruomenei ir Tyrulių pelkės žemės valdytojams aktualiais klausimais, aptartos potencialios problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Šių metų sausio mėnesį oro sąlygos leido pradėti buveinių tvarkymo darbus užmirkusiuose pelkės plotuose, kuriuose nendrių ir krūmų išpjovimo darbus (C4 veikla) buvo planuojama atlikti pasitelkus prie traktoriaus tvirtinamus pjovimo įrenginius. Šiam darbui buvo pasirinktas vienas iš didžiausių tvarkomos teritorijos plotų, kuriame nendrynai su krūmų sąžalynais, pavieniais nedideliais berželiais ir atviro vandens platais užima bemaž 50 ha plotą. Projekto vykdymo metu visus užmirkusius nendrynus su krūmais žiemos metu planuojama nupjauti du kartus, tokiu būdu sustabdant sumedėjusios augalijos plitimą ir sukuriant palankesnes sąlygas specifinėms žemapelkių ir tarpinio tipo pelkių augalų rūšims, kurioms pavasarį suvešėti neleidžia seni stovinčių nendrių stiebai.

2013 metų rudenį pirmoji migruojančių gervių sankaupų apskaita Tyrulių PAST vykdyta rugsėjo 21-22 dienomis.  2013-09-21 d. atliktas vakarinis gervių suskridimo į Tyrulių durpyną skaičiavimas, kurio metu suskaičiuota 965 paukščiai, skrendantys į nakvynės vietą šiaurinėje Tyrulių durpyno dalyje. 2013-09-22 d. atlikto rytinio skaičiavimo metu buvo suskaičiuota 1211 gervių išskrendančių maitintis į aplinkinius laukus. Matyt, dėl paukščių baidymo, dalis gervių atskrenda į nakvynės vietą ne vakare, saulei leidžiantis, bet kiek anksčiau.

2013 metų spalio mėn. buvo išleistas projekto lankstinukas. Jame pateikiama glausta informacija apie projektą, aprašyta Tyrulių pelkės gamtosauginė vertė, pateikta tyrulių pelkės tvarkymo schema. Leidinyje taip pat trumpai aprašytos teritorijoje saugomos paukščių rūšys - didysis baublys, švygžda ir pilkoji gervė.