Projekto teritorija

Paukščių apsaugai svarbi teritorija Tyrulių pelkė (toliau – Tyrulių pelkė, Tyrulių pelkės PAST) yra Šiaulių apskrityje, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijoje (žr. paveikslą). Pietinė teritorijos dalis ribojasi su Kelmės rajonu. Tyrulių pelkės PAST yra nutolusi nuo Radviliškio miesto 13 km į pietvakarius. Centrinio taško koordinatės 55°45’ šiaurės platumos ir 23°17’ rytų ilgumos. Vidutinis teritorijos aukštis virš jūros lygio yra 123,0 m, o aukščiausio taško altitudė – 127,6 m.

Tyrulių pelkė yra išsidėsčiusi Rytų Žemaičių plynaukštėje. Pelkė susiformavo įdubose tarp moreninių darinių grandinių, kurios kažkada buvo užtvindytos, susidarant sekliems ledynų vandens tvenkiniams. Dėl prasto drenažo pelkė ilgam laikui įgijo raisto savybių. Raistas sudaro 49 proc. pelkės, pereinamojo laikotarpio pelkė – 44 proc., aukštapelkė – 7 proc. ploto. Žmogaus veikla buvo susijusi su durpių kasimu ir pakeitė didžiąją dalį pelkės. Teritorija suskaldyta užtvankų. Šiuo metu tai yra eksploatuojama pelkė su atsikuriančiomis šlapių vietų augalų bendrijomis. Dėl skirtingų drenažo sąlygų buveinės yra išsidėsčiusios netolygiai.

Tyrulių pelkė – unikalus pelkinių ekosistemų kompleksas Lietuvoje, savo užimamu plotu nusileidžiantis tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Tai didžiausias išeksploatuotas pelkinis kompleksas Lietuvoje su kadaise buvusia didžiausia šalies žemapelke. Bendras pelkynų plotas – apie 4700 ha, pramoniniu būdu naudotas plotas sudaro 3773 ha. Šiuo metu durpių gavyba vykdoma tik centrinėje durpyno dalyje (apie 300 ha). Vertinama, kad per visą gavybos laikotarpį nukasta apie 40 proc. durpės tūrio.

Nepaisant kelis dešimtmečius vykdytos durpių gavybos, išliko šios teritorijos gamtosauginė vertė. Šiuo metu nenaudojamose durpyno dalyse stebimi pelkės renatūralizacijos procesai, todėl tikimasi, kad įgyvendinus tikslingas gamtotvarkos veiklas, įvairių pelkinių buveinių atsikūrimas paspartės. Šiuo metu teritorijoje aptiktos dviejų tipų pagal ES Buveinių direktyvos I priedą saugomos buveinės, auga 4 į LR Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys. Daugiausia saugomų ir retų augalų rūšių aptinkama šiaurrytiniame ir pietrytiniame pelkės pakraščiuose išlikusiose natūraliose pievose.

Pastarąjį dešimtmetį Tyrulių pelkėje buvo aptikta 15 Lietuvos Raudonosios knygos bei 14 į ES Paukščių direktyvos I priedą įrašytų paukščių rūšių. Su Tyrulių valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribomis sutampančioje Tyrulių pelkės Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (NATURA2000 teritorijos kodas: LTRADB005) siekiama išsaugoti didžiųjų baublių ir švygždų perinčias populiacijas, bei užtikrinti migruojančių gervių poilsiui būtinas buveinių sąlygas. Tačiau čia sutinkamos ir kitų saugomų paukščių skaitlingos populiacijos, todėl ateityje tikimasi, jog Tyrulių pelkė bus svarbi saugant daugiau Europos Bendrijos svarbos rūšių.