Nors migruojantys paukščiai šiuo metų laiku nieko nestebina, o paukščių stebėtojai būdami gamtoje siekia pamatyti pirmuosius vienos ar kitos paukščių rūšies migrantus, tačiau kai kurie įprastų migruojančių paukščių stebėjimo faktai taip pat gali būti įdomūs. Ypač tais atvejais, jei šie faktai susiję su nauja papildoma informacija, kuri gaunama pasitelkiant naujausius technologinius sprendimus.

Įvairiais būdais žymėtų gyvūnų stebėjimo duomenis pateikiančioje interneto svetainėje www.movebank.org šiuo metu galima sekti ir kai kurių per Lietuvos teritoriją migroujančių paukščių buvimo vietą. Daugeliui ornitologų ši interneto svetainė tikriausiai nėra jokia naujiena, tačiau mus ypatingai sudomino tai, kad viena iš žymėtų ir šiuo metu Lietuvos teritorijoje apsistojusių baltakakčių žąsų jau kuris laikas stebima Tyrulių pelkėje ir jos apylinkėse. Kaip LOD sekretoriatą informavo GPS siųstuvais žymėtų žąsų stebėjimą koordinuojanti Makso Planko Ornitologijos irnstituto darbuotoja dr. Andrea Kölzsch, šiuo metu Tyrulių pelkėje stebimas žymėtas baltakaktės žąsies individas yra suaugusi patelė, kuriai siųstuvas buvo pritvirtintas 2013 m. rugpjūčio 8 dieną Barenco jūroje esančioje Kolgujevo saloje. Nuo to laiko ir stebimas šio paukščio judėjimas į žiemavietes ir dabartinis pavasarinės migracijos kelias.

Šio stebėjimo duomenys parodė, kad  spalio ir lapkričio mėnesius ši patelė su savo gentainiais praleido šiaurinėje Vokietijos dalyje, o nuo gruodžio pradžios iki pavasarinės migracijos pradžios ji buvo apsistojusi Šiaurės-Rytinėje Nyderlandų dalyje. Savo kelionę į perėjimo vietas šis paukštis pradėjo 2014 m. vasario 18 dieną, kuomet vėl atskrido į Vokietiją ir čia praleido dar bemaž mėnesį. Kovo 13 dieną ji pradėjo savo kelionę Lietuvos link ir po 10 dienų – kovo 23 dieną – atskrido į Tyrulių pelkę, kurios apylinkėse aptinkama ir dabar.

Žymėtų žąsų migracijos kelionę sekančius specialistus stebina tai, kad pavasarinė žąsų migracija vyksta gana lėtai, nes žąsys apsistoja ir kurį laiką praleidžia tam tikrose vietose, kur, tikėtina, maitinasi ir ilsisi prieš keliaudamos į perėjimo vietas. Yra žinoma, kad toks elgesys labiau būdingas rudenį migruojantiems paukščiams, todėl tikimasi, kad žymėtų paukščių stebėjimas gali atskleisti naujus paukščių migracijos bruožus. Specialistai taip pat pastebi, kad šie nauji duomenys gali išryškinti ir išskirtinę tam tikrų teritorijų svarbą migruojantiems paukščiams, o mes norėtume tikėti, kad Tyrulių pelkė yra tikrai svarbi vieta ne tik perintiems, bet ir migruojantiems paukščiams, kurie čia ilsisi ir kaupia jėgas tolimesnei migracijai į tolo Šiaurėje esančias perėjimo vietas. 

Šios ir kitų baltakakčių žąsų pavasarinės migracijos kelius galite stebėti svetainėje www.movebank.org:

• Tyrulių pelkėje apsistojusi baltakaktė žąsis (unikalus numeris CS007029_3079);
• Visos per Lietuvos teritoriją migruojančios GPS siųstuvus turinčios baltakaktės žąsys.

2014-04-12