Tyrulių pelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai artėja prie pabaigos

Sumedėjusios augalijos iškirtimas Tyrulių pelkės plotuose (C.2 veikla) yra tik pirmasis darbų etapas, nes vėliau juose buvo atliekami pelkinių buveinių atsikūrimui palankaus hidrologinio režimo atkūrimo darbai (C.1 veikla).
Kadangi visoje durpyno teritorijoje šiuo metu yra išlikęs gana tankus sausinimo kanalų tinklas, ir didelė šių griovių dalis savo funkciją gerai atlieka, daugelyje išeksploatuotų ir aplestų durpyno plotų pelkinių buveinių formavimuisi tinkamų sąlygų nėra. Šiuose plotuose vyrauja skurdi augalija, o kai kur žemės paviršiuje vyrauja plika durpė. Pelkinių buveinių fragmentai čia aptinkami tik tokiose vietose, kur yra ženklūs grunto įdubimai, arba sausinimo kanaluose, jei vandens tekėjimo kryptimi žemiau yra bebrų įrengtos užtvankos. Net ir tokiose vietose pelkės renatūralizacija vyksta labai lėtai, nes gruntinio vandens lygis yra pernelyg žemas, ir didžiojoje dalyje hidrologinio režimo atkūrimui numatytų plotų auga sausoms ir skurdžioms augavietėms būdingi augalai. Paukščių gausa šiuose plotuose taip pat nedidelė. Žinoma, šių, kol kas skurdžių, plotų gamtinė vertė padidės tada, kai juose susiformuos didesni užmirkusių buveinių plotai.
Pelkėdarai palankaus drėgmės režimo atkūrimas vykdomas pagal 2015 metais parengtą „Tyrulių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo projektą“, kurį pagal Lietuvos ornitologų draugijos užsakymą parengė UAB „Šiaulių hidroprojektas“. Projektuodami drėgmės režimo atkūrimo techninius sprendimus šio projekto rengėjai vadovavosi technine užduotimi, kuri numatė tokius projekto tikslus: atstatyti pelkių ekosistemų atsikūrimui ir tolimesniam vystymuisi palankų hidrologinį režimą nurodytuose Tyrulių durpyno plotuose, suplanuojant adekvačius vandens lygio pakėlimą ir palaikymą užtikrinančius hidrotechninius sprendimus. Be to, projektuojant hidrologinio režimo atkūrimo priemones ir jas įgyvendinus, turi būti  išpildytos žemiau išvardintos sąlygos:
•    Dirvožemio gruntinio vandens lygis atkuriamuose plotuose ne mažesniame kaip 70 proc. teritorijų ploto turi būti kuo arčiau dirvos (durpės) paviršiaus, užtikrinant tai, kad durpės būtų nuolat įmirkusios, tačiau paviršinio grunto pažemėjimo vietose susiformavę atviro vandens telkiniai sudarytų ne daugiau kaip 20 proc. teritorijų ploto;
•    Užtikrinti, kad vandens lygis būtų, kiek įmanoma, pastovesnis.
Parengtame projekte specialias vandens nutekėjimą sausinimo kanalais mažinančias užtvaras planuojama įrengti 6 šios veiklos įgyvendinimui numatytuose plotuose. Iš viso planuojama įrengti ne mažiau 30 užtvankų, kurios turi būti statomos tik iš natūralių, vietoje prieinamų medžiagų: organinio ar mineralinio grunto, medžių ir krūmų šakų bei plonų rastų.
Pirmąsias 8 užtvankas dviejuose šios veiklos įgyvendinimo plotuose UAB „Didysis tyrulis“ darbuotojai įrengė 2015 m. pabaigoje. Tačiau darbai nesustojo, ir nuo pat 2016 m. pradžios (dėl šiltos žiemos) iki vasaros pabaigos viso buvo įrengtos 32 užtvankos – 30 kaip numatyta projekte, bei dvi papildomos, pastebėjus, jog po žiemos kai kurių plotų sausinimo grioviuose vanduo po žiemos neužsilaikė. Taigi, užtvankų įrengimas projekto metu jau užbaigtas. Tačiau, pastebėjus, jog užtvankoms naudotas vietoje prieinamas gruntas, kai kuriais atvejais išlieka laidus (kur naudota tik durpė, nes mineralinio grunto vietoje nebuvo), patarus projekto Stebėsenos komiteto nariams, nutarta dalį užtvankų sustiprinti plastikinėmis sprauslentėmis. Taip 2016 m. buvo sustiprintos 6 jau įrengtos užtvankos. Tačiau toks jų stiprinimas bus tęsiamas išėjus pašalui, t.y. 2017 m. pavasarį bei vasarą.
Visų įrengtų užtvankų poveikį – gebėjimą sulaikyti iš tvenkiamų plotų kanalais ištekantį vandenį – galėsim įvertinti po šių metų žiemos, t.y. nutirpus sniegui. Mat, esant įšalui, gruntas vandeniui nėra laidus, todėl didžioji paviršinio vandens dalis ir taip susikaupia sausinimo kanaluose. Tačiau tikimės, kad įrengtos užtvankos sulaikys pavasario polaidžio didžiąją dalį vandens, kuris gyvybiškai būtinas pelkinių buveinių atsikūrimui. Pelkinių buveinių atkūrimas pasaulyje šiuo metu sulaukia itin didelio gamtosaugininkų ir visuomenės  dėmesio, nes pelkės yra vienintelės gamtinės buveinės, kurios iš pelkinių augalų liekanų besiformuojančiame durpių klode geba tūkstančiams metų „užrakinti“ didžiulius iš atmosferos sukauptus anglies kiekius. Todėl džiugu, kad Tyrulių pelkės atkūrimas įneš savo indėlį į šią reikšmingą žmonijos kovą su globalią klimato kaita.
Visos įrengtos užtvankos nurodytos pridedamoje teritorijos tvarkymo schemoje.