Praėjusią žiemą Tyrulių pelkės PAST (PAST – paukščių apsaugai svarbi teritorija) LOD tęsė pelkinių buveinių atkūrimo veiklas, kuriomis buvo siekiama projekto rengimo metu išskirtuose tvarkymo plotuose formuoti tikslinėms šios saugomos teritorijos paukščių rūšims tinkamas buveines. Įvairiomis projekto metu įgyvendintomis gamtotvarkos priemonėmis buvo siekiama didžiausiame išeksploatuotame šalies durpyne aplinkos sąlygas tikslingai formuoti taip, jog čia galėtų gyventi maksimaliai skaitlingos perinčių didžiųjų baublių ir švygždų, bei gausias rudenines sankaupas čia formuojančių pilkųjų gervių populiacijos.

2014-2015 metais Tyrulių pelkės PAST esančiuose tvenkinių nendrynuose specialia amfibija buvo išpjautos juostos, kurios didelius nendrynų plotus suskaidė į mažesnius fragmentus. Nendrių stiebai buvo pjaunami po vandeniu, todėl šiose juostose nendrės iki šiol neataugo, o pakitusios buveinės – atsiradusios atviro vandens juostos ir padidėjęs su atviru vandeniu besiribojančių nendrynų kiekis – teigiamai paveikė vietines didžiųjų baublių, plovinių vištelių ir rudakaklių kragų populiacijas. Visų šių paukščių gausumas projekto įgyvendinimo metu padidėjo, o prieš keletą metų įgyvendintos veiklos rezultatai džiugina ir dabar: visuose šitaip tvarkytuose tvenkiniuose girdimi baubiantys didieji baubliai, tuoktuves kelia rudakakliai kragai, o kai kur gausiai įsikuria ir plovinės vištelės. Naujai atsiradusiuose nendrynų labirintuose su jaunikliais visą vasarą ramiai „ganosi“ ir gulbės giesmininkės, o šį pavasarį Tyrulių PAST tvenkiniuose priskaičiavome net 9 galimas perėjimo teritorijas užėmusias šių paukščių poras. Taigi, toks nendrynų tvarkymas pagerino daugelio šioje pelkėje gyvenančių vandens paukščių gyvenimo sąlygas.

Kitos tvarkymo veiklos susijusios su pelkėms labai būdingų, bet pažeistuose durpynuose retų – užmirkusių ar periodiškai užmirkstančių atvirų buveinių formavimu. Žemažolės viksvų ir kitų užmirkusiose klampynėse augančių žolių bendrijos – tipinga žemapelkių ir tarpinio tipo pelkių augalija, kurioje veisimuisi tinkamas sąlygas randa švygždos, tikučiai, raudonkojai tulikai, perkūno oželiai, antys ir kiti pelkių paukščiai. Rudeninės migracijos metu tokiuose, nendrėmis ir krūmais neapaugusiuose atviruose plotuose nakties poilsiui susirenka ir gausūs pilkųjų gervių pulkai, todėl tokių buveinių formavimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi didžioji išeksploatuoto Tyrulių durpyno dalis aplesta jau prieš kelis dešimtmečius, savaime vėl užmirkstančiuose (pelkėjančiuose) plotuose daugelyje vietų buvo pradėję augti sumedėję augalai (karklų krūmai ir beržai), dalį jų dengė ir tankūs nendrių sąžalynai. Tokios buveinės nėra tinkamos atvirose buveinėse perintiems pelkių paukščiams, todėl žiemos metu, esant pakankamai giliam įšalui, sausi nendrių stiebai ir sumedėjusių augalų atžalos buvo šalinamos specialiai darbui pelkinėse buveinėse pritaikyta technika. Kai kuriuose plotuose nepageidaujama augalija žiemą buvo „šienaujama“ prie traktorių pritvirtintais specialiais smulkintuvais. Tačiau praėjusi žiema, kaip ir keletas ankstesnių, labai dideliais ir ilgiau trunkančiais šalčiais nenudžiugino, todėl darbų sezono pabaigoje teko pasitelkti ir lengvesnę techniką, ar net ir darbuotis rankinėmis krūmapjovėmis.

Žiemą išpjaunant sausus nendrių stiebus sudaromos palankesnės sąlygos kiminams ir kitiems žoliniams augalams, o susmulkintos augalų dalys paskleidžiamos paviršiuje, taip sukuriant jiems galimybę įsitvirtinti naujose vietose.

Užmirkusiuose plotuose ataugę nendrių stiebai žiemą išpjaunami naudojant specialią techniką. Pavasarį taip sutvarkytuose plotuose įsikuria gulbės giesmininkės, raudonkojai tulikai, tikučiai, pempės, perkūno oželiai, apsistoja migruojančios žąsys ir neperinčios pilkosios gervės.

Darbo rezultatai išties džiugūs: praėjusią žiemą pavyko jau antrą kartą nušienauti beveik visus ankstesniais metais nuo tankių nendrynų ir medžių atkovotus užmirkusius pelkės plotus. Šios veiklos nauda įsitikinome jau anksčiau, kuomet pastebėjome, jog anksti pavasarį visiškai plikose šlapynėse mielai apsistoja pirmosios į pelkę sugrįžusios gulbės giesmininkės, pilkosios gervės, pempės ir migruojančios žąsys. Kiek vėliau šiuose plotuose įsikuria ir raudonkojai tulikai, tikučiai ir kiti sėjikiniai paukščiai. Pavasarį anksčiau už nendres suveša visi žemesnieji žoliniai augalai, todėl tik birželio mėnesį sulapojantys reti nendrynai nespėja jų  užgožti. Ši aplinkybė neliko nepastebėta ir vertinant bei analizuojant augalijos monitoringo tvarkymo plotuose duomenis. Buvo nustatyta, kad žiemą išpjautuose nendrynuose šių augalų stiebų tankis kitą vegetacijos laikotarpį būna gerokai mažesnis, o tarp nendrių gausiai suveša pelkinių augalų rūšys – viksvos, švyliai, vikšriai, lakišiai ir kt. Plotuose, kur sąlygos tinkamos augti kiminams, praretėję nendrynai palaipsniui užleidžia vietą šioms, aukštapelkes formuojančioms, samanoms.

Tvarkymo plotas su tipiškų atkuriamo durpyno buveinių mozaika. Sausame ploto pakraštyje pašalinus sumedėjusią augaliją suformuotas atviras viržynas – buveinė, kurią ištisus metus naudoja tetervinai, rudenį tokiuose plotuose nakvynei leidžiasi pilkosios gervės. Užmirkusioje ploto dalyje augęs tankus nendrynas išpjautas, dalyje jo lieka atviros neišdžiūstančios klampynės – tilvikinių paukščių buveinės. Tvenkinio pakraščiuose augantys nendrynai palikti tikslingai – čia įsikurs didieji baubliai ir kiti nendrynų paukščiai.

Reguliariai šalinant sausus nendrių stiebus tarpinės pelkės tipo buveinėje ilgainiui formuojasi ištisinė kiminų danga.

Buvusio nendryno vietoje įsigali viksvos ir kiti žemapelkių augalai.

Verta pastebėti ir tai, kad žiemą pjaunant nendrių stiebus ir sumedėjusių augalų atžalas, dalies kupstais augančių kiminų viršutinės stiebų dalys nupjaunamos ir gana plačiai paskleidžiamos tvarkomo ploto paviršiuje. Tokiu būdu sudaromos galimybės šiems augalams įsitvirtinti naujose vietose. Būtent taip kiminai „sėjami“ norint juos iš naujo įkurdinti atkuriamų aukštapelkių plotuose: susmulkintos jų stiebų su lapais dalys paskleidžiamos grunto paviršiuje ir mulčiuojamos smulkintais šiaudais. Mūsų atveju, kuomet dirbama esant įšalui, grunto, o kai kuriais atvejais ir ledo, paviršiuje paskleidžiamos visų augalų antžeminės dalys, taip padedant plisti ne tik kiminams, bet ir kitiems, sėklomis besidauginantiems, pelkių augalams. Iš viso praėjusią žiemą pakartotinai nendrių ir medžių bei krūmų atžalos buvo išpjautos kiek daugiau nei 170 ha plote, o nuo projekto pradžios nepageidaujama augalija du kartus pašalinta 202 ha plote. 

Praėjusią žiemą užbaigėme ir sumedėjusios augalijos šalinimą sausuose apleisto durpyno plotuose. Šia veikla siekiama suformuoti didelius atvirus šiuo metu palyginti sausus, tik fragmentiškai užmirkusius, durpyno plotus, kuriuose taip pat siekiama atkurti pelkinių augalijos buveinių formavimuisi palankų drėgmės režimą. Iš viso per projekto laikotarpį šiuo metu sausose durpyno vietose atviros buveinės suformuotos 250 ha plote. Šiose tvarkymo plotuose esančiuose sausinimo kanaluose rengtos 32 užtvankos, kurių pralaidumas vandeniui mažinamas specialiomis plastikinėmis spraustasienėmis.

Iš durpių įrengtos užtvankos dalį vandens ilgainiui praleidžia, todėl jos sutvirtinamos specialiomis plastikinėmis spraustasienėmis.

Gulbės giesmininkės anksti pavasarį užima savo veisimosi teritorijas ir iki perėjimo pradžios abu poros nariai pasirinktuose plotuose būna gana sėslūs. Iš viso 2017 m. kovo mėnesį Tyrulių pelkės PAST ribose aptiktos 9 teritorinį elgesį demonstruojančios gulbių giesmininkių poros.

Projektą planuojame užbaigti laiku – iki šių metų rugpjūčio mėnesio, o šiuo metu rankiniu būdu spraustasienėmis tvirtinamos jau įrengtos užtvankos, kurios ateinančio augalų vegetacijos sezono metu padės tvarkymo plotuose sulaikyti vandenį. Šie tvenkimo darbai tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks apie 500 ha Tyrulių PAST ploto, o mes tikimės, kad tai turės ilgalaikį teigiamą efektą tiek pelkės augalijai, tiek saugomų paukščių rūšių populiacijoms ir visai teritorijos biologinei įvairovei.