Kovo 30-31 d. Priešpaskutinę kovo dieną Tyruliuose maloniai glostė saulutė ir pasitiko ilgesingas gervių trimitavimas. Gervių balsai čia aidi visą dieną, o vakarop nustelbia visus kitus garsus. Kaip ir rudakaklių kragų „giesmės“, nors giesmėmis jas sunku pavadinti – garsai niekuo nenusileidžiantys ilgasnapių vištelių žviegimui. Čia lengvai išgirsi abu garsus: rudakakliai kragai dalinasi tais pačiais tvenkiniais, kaip ir ilgasnapės vištelės. Rudakaklių kragų čia daug – ne mažiau dvidešimties porų. Kragai dar neperi, plaukioja poromis, dalijasi teritoriją, bet suskaičiuoti juos – ne pati lengviausia užduotis: į atviro vandens plotus paukščiai išplaukia nedažnai, o kai kuriuose tvenkiniuose ir to atviro vandens nesimato, mat viską dengia tankus nendrynas. Bet neišgirsti  šių paukščių neįmanoma, kaip ir itin triukšmingų ilgasnapių vištelių, kurios, matyt, dar neseniai sugrįžę į perimvietes, triukšmauja vidury dienos, visiškai paneigdamos savo, kaip naktinio paukščio, vardą. Jų čia irgi daug, kiekviename tvenkinyje bent po kelias poras. Vaikščiojant tarp tvenkinių iš beržų vis pasigirsta nostalgiškos pilkųjų meletų trelės. Šis melodingas garsas lydi visoje durpyno teritorijoje, vien šiaurinėje ir centrinėje pelkės dalyse suskaičiuoju 6 patinus. Laikas nuo laiko pasigirsta ir juodosios meletos  balsas ar itin skambus tarškenimas. Juodosios itin garsiai ima skelbti savo teritoriją vakarop, jau link saulės laidos. Lėtai prasklendžia jūrinis erelis, nuo nudžiūvusio stuobrio atidžiai dairosi suopis, kelis kartus sušmėžuoja paukštvanagio siluetas.  Iš kiekvieno nendryno vis sububsi didysis baublys, vakarop šių paukščių balsai suaktyvėja ir ima lietis į ištisą foną. Jei lig šiol maniau, kad 10 didžiųjų baublių – tai jau daug, tai suprantu, kad nuomonę teks pakeisti, mat Tyruliuose jų žymiai daugiau. Vakarop į atvirus vandenis išplaukia cyplės, iš nendrynų gilumos išlenda laukiai, visur plaukioja porelės rudagalvių kryklių. Tik slapukės gulbės giesmininkės itin nenoriai išlenda į atviresnius plotus. Kaip joms ir įprasta, jos itin slepia savo perimvietes, išsiduodamos tik visur aidinčiais balsais, o išplaukę į atviro vandens plotus, baugiai dairosi į šalis, saugodamos savo perimvietės ramybę. O dvi šių paukščių poros visiškai atvirai plaukioja neseniai projekto metu atvertoje dalyje. Greičiausiai, tai dar neperinčios poros, besirenkančios lizdinę teritoriją.  Šalia ruduojančių atviro durpyno plotų išgirstu švelnią melodiją – tai plėšriosios medšarkės vakarinė giesmė. Bent dvi poros šių paukščių kuriasi centrinėje durpyno dalyje, atviroje ir itin patogioje medžioklei. Netoliese savo tuoktuvinius skrydžius pradeda kol kas pavienis perkūno oželis, daugiau šių paukščių nesigirdi – čia viskas šiek tiek vėluoja. Net pavieniai baltieji gandrai dar tik pradeda grįžti į apylinkes, kai kitur Lietuvoje jie jau poromis taiso lizdus.

Sutemoms leidžiantis visi garsai ima tilti – stiprėja šiaurys. Jis pūs ir kitą dieną, it burtų lazele mostelėjus nutildydamas durpyno paukščius. Pučiant žvarbokam vėjui, net gervės nustoja trimituoti, ir Tyruliuose paukščių balsus pakeičia nendrių šlamesys. Anksti ryte į beržyną įskrenda du tetervinų patinai, kiek įdienojus medžioklėn pakyla jūrinis erelis, bet iš dangaus pradėjus kristi pavienėms snaigėms bei vėjui dar sustiprėjus, bet koks paukščių aktyvumas baigiasi.

Balandžio 10-11 d.  Į Tyrulius jau sugrįžo nendrinės lingės, teritorija skamba jų tuoktuviniais klyksmais ir cypčiojimais. Paukščiai jau krauna lizdus ir skraido su šakelėmis snapuose. Visoje teritorijoje – 5-6 poros, gana draugiškai besidalijančios plotus. Pilkosios meletos jau nutilo, o štai juodosios dar aktyvios. Durpyno pakraščiais, miškingesnėse teritorijose, suskaičiuoju 6 aktyviai tarškančius patinus. Rytais atvirame durpyne netyla dirvinių vieversių ir pievinių kalviukų giesmės, beržynėliuose gieda dagiliai, visur pilna migruojančių alksninukų. Atviresnėse vietose šmirinėja baltosios kielės. Toliau į pietus, miškingesniuose plotuose, itin garsios šiaurinės pilkosios zylės, o šlapynėse prie kanalų paniką kelia jau grįžę brastiniai tilvikai. Rudakakliai kragai vis dar triukšmingi, o viename iš tvenkinių durpyno šiaurėje, savo rudakaklių gentainių apsuptyje, kiek nedrąsiai savo elegantišką tuoktuvių šokį pradeda ausuotųjų kragų pora. Vakarop iš bent kiek atviresnių plotų pasigirsta perkūno oželių tiksėjimas ir mekenimas, virš galvos vis dažniau sukvarksi slankos. Plovinės vištelės pasigirsta dar nestojus sutemoms. Panašu, kad dabar pats jų aktyvumo pikas – įkyrus keksėjimas girdisi iš kiekvieno nendrynėlio. Suskaičiuoju viso 17 iš skirtingų  vietų aktyviai keksinčių paukščių. Temstant rudakaklių kragų žviegimui kiek aukštesniais tonais ima antrinti ilgasnapės vištelės, atsiliepia ir nendrinė vištelė. Virš atviresnio ploto prasklendžia javinės lingės patelė – matyt, migruojantis paukštis čia randa, ką medžioti.  Gulbių giesmininkių pora iš savo užsiimtos teritorijos garsiai veja įsibrovusį gentainį, o dar garsiau su besibaigiančia diena atsisveikina gervės. Nutilus paskutiniams strazdams ir liepsnelėms bei gervių trimitavimui, nakties tyloje itin garsiai suskamba plovinių vištelių keksėjimas, retkarčiais pertraukiamas ilgasnapės žvygtelėjimo ar praskrendančios slankos kvarktelėjimo. Šioje sąlyginėje tyloje itin netikėtai suskamba ankstyvos, ir kol kas Tyruliuose vienintelės švygždos balsas. Patinas itin aktyviai kvyksi kiek sausesnėje ir medžiais apaugusioje durpyno dalyje. Dar diena kita, ir švygždų garsai užpildys visą pelkės teritoriją. O kol kas šio vienišo paukščio balsas aidi rūko apgaubtoje Tyrulių naktyje...

Parengė  E.Pakštytė

2014-04-13